Loreta Mačiulienė, Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Sodininkai ir daržininkai sunerimę dėl naktimis spaudžiančių šalnų, kurios nesigaili sužydusių sodų ir gėlynų. Kokie nuostoliai padaryti, kol kas neaišku, tačiau neabejojama, kad jų bus.
Prieš dvi savaites peržydėjo abrikosai, po jų – persikai, vyšnios, slyvos. Šiuo metu – pats obelų žydėjimas, o gegužės 2-ąją užslinkusios vienur stipresnės, kitur silpnesnės šalnos kanda žiedus.
Šalnų poveikį augalams stiprina ir mažas kritulių kiekis. Pasak specialistų, šiuo metu drėgmės trūksta ir dirvoje.
„Reikėtų pasirūpinti, kad augalai būtų palaistyti. Augalai daugiau apšąlą daubose, įdubose. Reikėtų nesodinti tose vietose“, – perspėja VDU Botanikos sodo Gėlininkystės kolekcijų vyr. kuratorė Rita Maršelienė.
Hidrometeorologijos tarnybos specialistė Ramutė Jonavičienė teigia, kad sodai nuo šių šalnų bus nukentėję.
„Kadangi buvo ganėtinai sausa, tai vasarojus nebus labai nukentėjęs, nes dar kai kas gal ir išdygt nespėjo – pasėta sausai. Bet daržai, sodai turėjo nukentėti. Aišku, žemdirbiai įvertins savo nuostolius, pasižiūrės po trupučiuką“, – sako R. Jonavičienė.
Mokslininkai sodus nuo šalnų pataria saugoti tradiciniais būdais – kur galima kurenti laužus – vadinamoji dūmų uždanga apsaugo augalus. Prasidėjus šalnoms, rekomenduojama purkšti sodus vandeniu, tačiau toks būdas tinka mažesniems plotams. Vaismedžius galima gelbėti ir panaudojus nupjautą žolę.
„Atvežame daug nupjautos smulkintos žolės ir kokius 70 litrų tos žolės padedame prie medelio. Vakarop ant jo užpilame karšto vandens, kad bakterijos ir mikrobai intensyviau dirbtų – jie išskiria šilumą, ir ryte būna aplink apšarmoję, o viršūnė šilta“, – kaip apsaugoti augalus pataria A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas dr. Viktoras Pranckietis.
Kiek nuostolių padarys pavasarinės šalnos, paaiškės vėliau, tačiau jau dabar aišku, kad kai kur sodų derlius gerokai sumenks.
