Iki 2013 m. Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonuose bus nutiesta nauja apie 89 km 330 kV elektros perdavimo oro linija Klaipėda-Telšiai. Klaipėdos rajone trasos ilgis sudarys 36,1 km.
Taip būtų sužiedintas 330 kV elektros energijos tiekimas Lietuvoje ir atsirastų galimybė vystyti energetines jungtis su Švedija ir Latvija, jungti Lietuvos energetinę sistemą į Vakarų Europos energetikos rinką. Numatoma projekto vertė – 117 mln. litų.
Pagal viešuose svarstymuose su visuomene ir žemių savininkais išsakytas pastabas trasa koreguota taip, kad atitiktų daugelio iš jų pageidavimus. LR Aplinkos ministerija rugsėjo mėnesį patvirtino poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.
Planas nuo spalio 19 d. iki lapkričio 20 d. viešai bus eksponuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pastate.
Kreiva trasa
330 kV oro linijos Klaipėda-Telšiai trasos pristatymą projekto užsakovai, specialiojo plano, dokumentų rengėjai, projekto vadovai pakvietė žurnalistus iš Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų laikraščių. Oro linijos statybos vyks Klaipėdos rajono Dovilų, Vėžaičių, Endriejavo seniūnijų, Plungės rajono Kulių, Stalgėnų, Nausodžio, Babrungo, Žlibinų, Paukštakių seniūnijų, Telšių rajono Ryškėnų, Gadūnavo, Degaičių, Viešvėnų seniūnijų teritorijose.
Pasak projekto vadovo Tomo Varnecko (UAB „Sweco Lietuva“, Aplinkosaugos padalinys), trasos atkarpa nuo Telšių iki Klaipėdos kreiviausia Lietuvoje, kitur nuo pastotės iki pastotės trasos - kaip stygos. „Žemaitijoje buvo sudėtinga rasti bendrą sutarimą, tačiau pavyko neiškeldinti nė vieno gyventojo, - kalbėjo specialiojo plano rengėjas, UAB „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras. - Teko atsižvelgti ne tik į gyventojų, žemės savininkų pageidavimus, bet ir daugybę apribojimų. Linijos svarbą supranta visi, tačiau pageidauja, kad trasa eitų ne per jo, o per kaimyno žemę. Naivu tikėtis, kad liks patenkinti visi. Tankiai apgyvendintoje teritorijoje sunku pasirinkti protingą kompromisinį sprendimą, kad būtų išlaikytas 250 m komforto atstumas nuo linijos ir statybos darbai sukeltų kuo mažesnį poveikį aplinkai.“
Per mažai pinigų
Įgyvendinant strateginius šalies objektus, pasak Nijolės Ivanicienės, AB „Lietuvos energija“ Klaipėda-Telšiai projekto vadovės, žemės savininkų sutikimas nėra būtinas, tačiau bendrovė nuėjo sunkesniu derybų keliu. Trasa palies per 500 žemės sklypų. Tiesiant oro linijas reikalingas tik sutikimas pastatyti atramas ir aptarnauti tinklus. Žemė lieka savininko nuosavybė. Dėl servituto atsiranda apribojimai, tačiau tai netrukdo vykdyti žemės ūkio veiklos. „Susitikta su beveik visais žemių savininkais, išskyrus tuos, kurių nepavyko rasti. Su 50 proc. pasirašytos sutartys. Už būsimus nepatogumus pasiūloma kompensacija. Mažiausia suma – 500 litų. Kompensacija gali būti ir 100 kartų didesnė, tai priklauso, kokios paskirties ir kiek žemės ar miško oro linija užims. Už notaro paslaugas taip pat apmoka „Lietuvos energija“. 23 proc. norėtų gauti didesnes kompensacijas, tad su pasiūlytomis sumomis nesutinka, ypač Klaipėdos rajone. Dabar svarbiausia, kad įsibėgėję Lietuvos ir Švedijos jungties projekto parengiamieji darbai sklandžiai vyktų toliau ir Lietuvos energetikos nepriklausomybei reikšminga jungtis būtų įgyvendinta laiku“, - kalbėjo N. Ivanicienė.
Kompromisai
Kelionę pradėjome nuo Telšių transformatorių pastotės. Čia būsima trasa sutapatinta su esama 110 kV linijos trasa, taip siekiant išsaugoti Gaudikaičių mišką ir išlaikyti didesnį atstumą nuo gyvenamųjų namų. Paragių kaimo gyventojai pirminį trasos variantą prašė pakeisti, nes jų netenkino, kad iškirstas miškas neapsaugotų nuo geležinkelio keliamo triukšmo, be to, tektų iškirsti 18 ąžuolų ir neliktų tvenkinio. Milaičių miške iš 4 alternatyvų pasirinkta vieta, kur bus iškirsta mažiausiai miško ir išsaugomas vertingas paprastosios pušies genetinis draustinis. Prie Jarubaičių sąvartyno išlaikyta 500 m sanitarinė zona, o linija pakoreguota taip, kad nereiktų kirsti aplink sąvartyną esančio miško, saugančio nuo nemalonių kvapų.
Mažuikių kaimo gyventojai, nors pirminiame variante buvo išlaikyti visi privalomi atstumai, pasiūlė liniją tiesti ne per žemę, o per mišką. Pasipriešinus miškininkams, šio kaimo bendruomenė sutiko užleisti dalį savo sklypų. Juose kaip kompensacija iškirstiems medžiams „Lietuvos energijos“ lėšomis bus atsodintas miškas. Bendruomenės atstovas prancūzas Pierre Costa sakė suprantąs projekto svarbą, tad sutinka mainais už toliau nuo namų einančią oro liniją atiduoti dalį žemių miškui.
Doviliškiai pageidavo planuojamą trasą sutapatinti su esama 330 kV trasa ir taip išsaugoti kertinę miško buveinę. Aplinkos ministerija išimties tvarka leido trasą projektuoti per Jurjonų karjerą, kad nenukentėtų gyventojų interesai.
„Įkalinti“ tarp linijų
Tebevyksta derybos su Baičiuose turinčiais žemės gyventojais. Praėjusią savaitę į „Lietuvos energiją“ buvo išvykusi Dovilų seniūnijos gyventojų specialiai įkurtos asociacijos „Gintarinė tiesa“ atstovų delegacija. Susitikime dalyvavo ir Seimo narys Petras Gražulis. „Doviliškiai ir baitiškiai gynė savo teises dėl numatomos per jų seniūniją tiesti 330 kV oro linijos ir prašė didesnių kompensacijų, nes brangiai nusipirkę žemės ir planavę čia įsikurti nebegalės to padaryti, o pardavę - atgauti pinigų. Kompensacijas skaičiuoja vienu metodu, neatsižvelgdami, kur ir kokia žemė, net už mišką siūlo kaip už žemės ūkio paskirties žemę. Apie 20 žemės savininkų nepasirašė sutarčių ir laukia „Lietuvos energijos“ vadovų sprendimo, – „Bangai“ sakė viena iš asociacijos narių Antanina Balsienė. - Per Baičius jau eina viena aukštosios įtampos trasa, kita numatyta tiesti šalia gyvenvietės. Taigi, Baičių gyventojai būtų „įkalinti“ tarp dviejų aukštosios įtampos trasų.“
Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė rašte AB „Lietuvos energija“ ir UAB „Sweco Lietuva“ rašo, kad gyventojai yra susirūpinę dėl planuojamos tiesti 330 kV trasos: „Prašome pagal savo kompetenciją nagrinėjant dokumentus atkreipti dėmesį, kad Baičių gyvenvietė, kurioje gyvena 221 gyventojas, iš jų 53 iki 18 metų, atsiduria tarp dviejų aukštosios įtampos oro linijų. Seniūnija prašo iškelti esamą 330 kV elektros oro liniją, kuri yra nutiesta per Baičių gyvenvietę, ir ją sutapatinti su naujai planuojama 330 kV elektros oro linija.“
Projektuojant 330 kV elektros perdavimo oro liniją, pasak projekto vadovo Tomo Varnecko, siekta išlaikyti 250 m atstumą iki gyvenamųjų pastatų visoje trasoje. Tačiau tankiai apgyvendintose vietovėse ties Dovilais-Gargždais ir Telšiais šis atstumas yra siauresnis, bet ne mažesnis nei 110 m. „Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, elektros oro linijų elektrinis lauko stipris po 330 kV laidais siekia apie 2-3,5 kV/m ir neviršija leidžiamos normos (5 kV/m). Statybos darbai bus vykdomi taip, kad sukeltų kuo mažesnį poveikį aplinkai, nebūtų pažeisti ichtiologinių draustinių teritorijose natūralių upių šlaitai, o statybų Minijos slėnyje nevykdys paukščių perėjimo metu“, - kalbėjo projekto vadovas.
