Lietuvos savivaldybių skola jau perkopė 2 mlrd. litų ir toliau auga, kas antrai savivaldybei apribota teisė skolintis. Iš finansinės krizės išlipti trukdo esama biudžeto sudarymo tvarka, verčianti savivaldybes būti išlaikytines ir nemotyvuojanti daugiau užsidirbti pačioms. Lietuvos savivaldybių skola siekia 2 mlrd. litų ir jeigu nebus imamasi ryžtingų priemonių, savivaldybėms gresia bankrotas.
Lietuvos savivaldybių skola siekia 2 mlrd. litų ir jeigu nebus imamasi ryžtingų priemonių, savivaldybėms gresia bankrotas.
Skatinama gyventi iš pašalpų
Lietuvos savivaldybių asociacija sunerimusi: jeigu Seimas, svarstydamas savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisas, apsiribos tik kai kuriais pakeitimais, gresia bankrotas.
Kaip teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, šiuo metu visų šešiasdešimties savivaldybių skola viršija 2 mlrd. litų, ypač sparčiai auga skola verslui už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, įsigytas prekes. Per penkerius metus pradelsti įsiskolinimai išaugo tris kartus ir dabar sudaro daugiau nei 400 mln. litų. Tokia situacija susiklostė krizės metais pakeitus biudžeto sudarymo tvarką.
„Augančių skolų slegiamos savivaldybės tapo situacijos įkaitėmis – per krizę pakeitus biudžeto sudarymo tvarką, jos praktiškai priverstos gyventi iš pašalpos, valstybės dotacijų, užuot užsidirbusios pačios. Tiesioginės naudos dėl sparčiai atsigaunančios šalies ekonomikos savivalda beveik nejaučia, nes regionuose papildomai surenkamos pajamos į jų biudžetą nepatenka. Kad situacija pasikeistų iš esmės, turime peržiūrėti esamą biudžeto sudarymo tvarką, atsisakyti ydingos pašalpų sistemos ir suteikti savivaldybėms daugiau finansinio savarankiškumo“, – teigė R. Žakaitienė.
Turi užsidirbti pačios
Savivaldybių biudžetas dabar sudaromas iš prognozuojamų savarankiškų pajamų, t. y. gyventojų pajamų mokesčių dalies, ir iš valstybės biudžeto skiriamų dotacijų, kurių viena dalis skiriama valstybės perduotoms funkcijoms vykdyti, kita, bendroji dotacijos kompensacija, skiriama kompensuoti skirtumą, susidarantį tarp savivaldybės surenkamų mokestinių pajamų ir savarankiškoms funkcijoms vykdyti reikalingų lėšų.
Iki krizės gyventojų pajamų mokestį dalijosi savivaldybės ir valstybės biudžetai, o dabar visas prieaugis keliauja tik į valstybės biudžetą ir į savivaldybes grįžta tik tada, kai jos nesuduria galo su galu. Iš 60 savivaldybių net 53 gauna pašalpą.
„Tokia tvarka iš esmės ydinga, nes ji demotyvuoja savivaldybes siekti pačioms surinkti daugiau pajamų. Kam kurti darbo vietas, jeigu nebus finansinės naudos. Papildomos pajamos keliaus į valstybės biudžetą ir bus paskirstytos kaip dotacija toms, kurios nesurenka net planinių pajamų. Tad nėra prasmės stengtis daugiau uždirbti, nes to finansinio prieaugio tau nepaliks. Jeigu dėl kokių nors pateisinamų ar nepateisinamų priežasčių nesurinksi reikalingų pajamų, trūkumą tau kompensuos. Taip savivaldybės verčiamos tapti bejėgėmis išlaikytinėmis“, – kalbėjo R. Žakaitienė.
Tą rodo ir skaičiai: nors ekonomika auga, savivaldybių savarankiškos pajamos nuosekliai mažėja ir atitinkamai auga savivaldybėms skiriama bendrosios dotacijos kompensacija, ji šiemet sudaro 343 mln. litų. R. Žakaitienės teigimu, norint išspręsti savivaldybių įsiskolinimo problemą būtina atsisakyti bendrosios dotacijos kompensacijos ir pereiti prie naujo šaltinio, kuris nesikeistų kintant savarankiškoms pajamoms.
„Planuojant šį pajamų šaltinį kitąmet iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti 107 mln. litų, tačiau pajamų augimą pajustų visos savivaldybės. Matydamos realų augimą, jos būtų labiau suinteresuotos surinkti mokestines pajamas ir mažinti biudžeto deficitą“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė.
Daug kalbama, bet nedaroma
Panevėžio miesto savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos pavaduotoja Regina Liubšienė teigė, kad šiuo metu Savivaldybės įsiskolinimai sudaro 87 mln. 203,7 tūkst. Lt, iš jų 11,1 mln. Lt daugiau kaip 45 dienas uždelsti mokėjimai. Beveik pusę – 40,8 mln. Lt – sudaro paskolos. Nors Savivaldybė dar neviršijo Seimo nustatytų skolinimosi limitų, paskolas gali imti tik investiciniams projektams. Mat nemažai tenka atiduoti už paskolų administravimą: vien per devynis šių metų mėnesius palūkanų sumokėta beveik 1,9 mln. litų.
„Kaip sakoma, pravalgymui skolintis negalime, tik investiciniams projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos fondų. Tačiau visos paskolos mokamos laiku, pagal nustatytus grafikus. Situacija nuolat keičiasi, nes vienos paskolos atiduodamos, kitos imamos. Kelerius pastaruosius metus kasmet paskolos svyruoja apie 40 mln. Lt. Pavyzdžiui, 2011 m. jos siekė 48,2 mln., šiemet – 40,8 mln. Lt, tačiau iki metų pabaigos ši suma dar keisis“, – „Sekundei“ teigė R. Liubšienė.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys sako, kad rajono finansinė situacija gana gera: Savivaldybės limitas – beveik 35 mln. litų, tačiau turi paėmusi šiek tiek daugiau nei 17 mln. ilgalaikių paskolų.
„Mūsų limitai nėra išnaudoti, tad joks pavojus negresia, netgi galime pasidžiaugti, kad rajono Savivaldybė pernai vienintelė sugebėjo sumažinti savo ilgalaikius įsipareigojimus. Šiemet paėmėme 2 mln. litų paskolą, o grąžinome beveik tiek pat. Suprantame, kad negalime pernelyg išlaidauti“, – pabrėžė V. Žiurlys.
Tiesa, visai išvengti skolinimosi Savivaldybei nepavyktų, mat tenka nemažai prisidėti prie ES lėšomis finansuojamų projektų: mokyklų, darželių, katilinių ir kitų visuomeninės paskirties objektų atnaujinimo.
Administracijos direktoriaus nuomone, esama tvarka nėra gera, mat visiškai neskatina savivaldybių augti, ieškoti naujų investuotojų ir kurti darbo vietų, nes papildomai per gyventojų pajamų mokesčius surinktos lėšos jų biudžetų nepasiekia: jeigu tais metais pinigų surenkama daugiau, dalies lėšų negaunama iš valstybės biudžeto.
„Jokios prasmės nėra dirbti gerai, nes tada iš valstybės gauname mažiau. Mums valstybė skolinga apie 1 mln. 400 tūkst., bet labai abejojame, ar atgausime tuos pinigus. Nežinau, ar situacija kada pagerės. Kad reikia keisti ydingą tvarką, kalbama jau ne vieneri metai, bet kol kas tai tik tušti žodžiai ir pažadai“, – vilčių nepuoselėja V. Žiurlys.
Lina DRANSEIKAITĖ
