Anot Mildos Laužikaitės, „Kūrybinių partnerysčių“ vadovės, projekte dalyvaujantys menininkai, mokslininkai ir kitų sričių profesionalai kartu su mokytojais ieško būdų, kaip įprastus dalykus mokytis kitaip.
„Režisierius, dailininkus ir kitus kūrybos profesionalus mes vadiname kuriančiais praktikais. Jie mokyklose atlieka kūrybiškumo ambasadoriaus vaidmenį. Pavyzdžiui, kartu su vaikais kurdamas spektaklį, režisierius padeda turtinti jų žodyną, o geologas, atliekant vaikams specialius judėjimo pratimus, parodo, kaip formuojasi kalnai. Kūrybos praktikai parodo, kaip galima kūrybiškai naudoti pamokos laiką, klasės ir mokyklos erdves, kokiais būdais įmanoma skatinti vaikų mokymąsi, domėjimąsi”, – sako M. Laužikaitė.
Antrus metus „Kūrybinių partnerysčių” programoje dalyvaujantis aktorius D. Petkevičius pasakoja, kad bendravimas su žmonėmis yra jo, kaip aktoriaus, duona, o darbas mokyklose jam suteikia progą susitikti su skirtingais žmonėmis – tiek amžiumi, tiek charakteriu.
„Dirbdamas mokyklose pasitelkiu teatro principus. Su mokiniais ir mokytojais mokomės scenos judesio, scenos kalbos, improvizacijos. Pastebiu, jog pakanka labai nedaug, pavyzdžiui, žvilgsnio, paprasto bendravimo, kad mokykloje pradėtų vykti pokyčiai”, – sako aktorius, dirbantis Pakruojo rajono Balsių pagrindinėje mokykloje.
„Kūrybinių partnerysčių” projekte dalyvauja ir drabužių dizainerė Jolanta Rimkutė. Anot jos, šis projektas jai leidžia pamatyti, kokia karta auga, ko ir kaip vaikai mokosi, su kokiais sunkumais susiduria.
Per dvejus metus kurianti praktikė įgyvendino ne vieną projektą. Pavyzdžiui, mokykloje, kuri turėjo daug laisvos erdvės, kūrė tylos zoną, į pamoką įvedė tylos ritualą. Šiais metais Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinėje mokykloje Jurbarko rajone su mokytojais ir mokiniais kurs alternatyvias erdves, kuriose galės vykti netradicinės pamokos.
„Su kiekviena mokykla ir klase dirbama skirtingai. Štai su dešimtokais kalbamės apie savęs formavimo galimybes, karjerą. Apie tai, kuo jie bus ateityje, kokios profesijos sieks. Matau, kad vaikai bijo ateities, nėra jos susikūrę. Diskutuojame apie tai”, – mintimis dalinasi J. Rimkutė.
Antrus metus savo kūrybiniais gebėjimais mokyklose dalinasi ir interjero dizaineris Dovas Serapinas. Jis projektuoja ir su mokiniais bei mokytojais kuria įvairias poilsio, informacijos erdves. Praktikas teigia, kad dažnai prireikia ir jo ne tik kaip dizaino atstovo žinių. Pavyzdžiui, vienoje mokykloje jis taikė „šalto dušo” principą. „Atėjau į klasę ir pradėjau labai atvirai pasakoti, ką veikiu, kaip sukūriau šeimą, kaip sukasi mano gyvenimas, kas man aktualu, kaip dirbu. Vaikams tai suveikė kaip motyvacija patiems galvoti apie savo ateitį. Jie pradėjo manęs klausinėti, ką pasirinkti mokytis, ką toliau daryti”, – prisimena D. Serapinas.
Šiuo metu Krašuonos progimnazijoje (Utenos raj.) ir „Juventos” gimnazijoje (Vilnius) dirbantis D. Serapinas teigia, kad svarbu kurti erdves, kur vaikai atsiskleistų, galėtų reikštis, skelbti idėjas, kur matytųsi jų darbai. Anot praktiko, svarbu, kad mokykla pamatytų, jog gali augti, judėti į priekį.
Šiais metais tarp kuriančių praktikų yra kino režisieriai Giedrė Žickytė, Kristina Buožytė, Andrius Blaževičius, rašytoja Ilzė Butkutė, aktorius Paulius Tamolė, dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė-Diena ir dar daugiau nei 100 kūrybinio sektoriaus atstovų.
„Kūrybinių partnerysčių“ programoje jau dalyvavo apie 4 tūkstančiai Lietuvos moksleivių – nuo pirmokų iki dvyliktokų.
Projektą „Kūrybinės partnerystės“ inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, iš dalies remia Europos socialinis fondas, projektą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.
