VMOC ištikus grėsmėms realiose situacijose būtų aktyvuojamas Seimui ar prezidentui paskelbus mobilizaciją. Jam vadovauja Vyriausybės kancleris.
„Agresyvūs Rusijos ir Baltarusijos veiksmai mus verčia nuolat išlikti budriais ir pasirengusiais ne tik ginklu atremti grėsmes, bet kartu ir gebėti užtikrinti gyvybinių valstybės funkcijų ir civilinio gyvenimo tęstinumą, nepertraukiamą būtinųjų paslaugų teikimą gyventojams, ištikus kritinei situacijai“, – teigė centrui pirmininkavusi Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Anot jos, šios pratybos skirtos įvertinti, kaip institucijos geba susitvarkyti su šiuo plataus masto uždaviniu, ko trūksta sklandžiam jo išpildymui, išbandyti resursų mobilizavimo procedūras, reagavimo spartą ir bendrų tarpinstitucinių veiksmų darną. Leisdamos pamatyti taisytinas vietas, pratybos suteiks vertingos patirties procesų tobulinimui ateityje
Kaip skelbia Vyriausybės kanceliarija, pratybų metu testuota VMOC veikla kontroliuojant ir koordinuojant civilinių mobilizacijos institucijų veiksmus šioms vykdant mobilizacines užduotis.
Pratybų scenarijaus rėmuose VMOC teikė siūlymus Vyriausybei dėl būtinųjų užduočių, reikalingų valstybės gynybos ar kitų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui užtikrinti, nustatymo ūkio subjektams. Taip pat aptarti visuomenės informavimo koordinavimo iššūkiai ir galimi sprendimo būdai, testuotos kitos užduotys.
Į pratybas „Perkūno bastionas“ šiemet pirmą kartą įtrauktos ir Vidaus reikalų ministerijos inicijuoto pratybų ciklo „Šventaragis“ pratybos, jose imituotas nepaprastosios padėties valdymas.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, neteisėtos migracijos krizė parodė vidaus reikalų ir krašto apsaugos sistemų sąveikos potencialą, kuris turi būti dar labiau išnaudojamas ir didinamas. Reaguojant į pasikeitusią saugumo aplinką, karinis-civilinis bendradarbiavimas įgyja naują reikšmę.
„Pastaruoju metu susiduriame su vis naujais saugumo iššūkiais, hibridinėmis grėsmėmis ir apskritai sunkiai prognozuojama saugumo situacija regione. Norint laiku ir tinkamai reaguoti, mums reikia glaudesnio institucijų bendradarbiavimo ir didesnės integracijos, – ministerijos pranešime cituojama A. Bilotaitė. – Visos atsakingos institucijos turi būti maksimaliai pasiruošusios ir imtis koordinuotų veiksmų, todėl būtina nuosekliai kartu treniruotis ir vykdyti tokias pratybas“.
Bendrose pratybose dalyvauja vidaus reikalų sistemos įstaigos, Lietuvos kariuomenė, valstybės ir savivaldybių institucijos. Pratybos suplanuotos, siekiant suderinti šių institucijų veiklas ir pajėgumus, numatytas procedūras, veikimo taktiką, tokiu būdu užtikrinant valstybės saugumą nepaprastosios padėties metu.
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo rugsėjo 27 – 29 dienomis organizuojamose pratybose „Perkūno bastionas“ testuojami institucijų veiksmai ir tarpinstitucinė sąveika nepaprastosios padėties, mobilizacijos ir karo atvejais.
Kaip skelbiama, šios pratybos suteikia galimybę peržiūrėti teisinės bazės aktualumą, tobulinti informacijos kaitos procedūras, treniruoti įvairių lygių specialistus ir sprendimų priėmėjus krizių valdymo specifikos.
Pratybose dalyvauja Nacionalinis krizių valdymo centras, visos ministerijos, aštuonios Pietų Lietuvos savivaldybės ir daugybė kitų institucijų.
Tokio pobūdžio pratybas Lietuvos kariuomenė organizuoja nuo 2017 metų.
