Japonų mokslininkams pavyko netgi užfiksuoti paties dangaus kūno pasirodymą. Arčiausiame taške jis nuo Žemės buvo nutolęs vos per 42 tūkst. kilometrų.
Prancūzų leidinys „La Croix“ pakalbino astronomą Sylvainą Bouley’ų, kuris atskleidė, kad nėra net menkiausios grėsmės, jog asteroidas „2012 TC4“ susidurs su Žeme.
„Šis daugiau nei 20 metrų skersmens objektas buvo aptiktas 2012 metais, ir nuo tol mes stebime jo orbitą. Tačiau kuomet aš paskutinį sykį lygiai taip pat prognozavau 2013-ųjų vasario 15-ąją kito asteroido pasirodymą, kuris faktiškai nekėlė jokios rizikos, kitas neatpažintas objektas tą pačią dieną Čeliabinske sprogo danguje. Nuo smūgio bangos, išdaužiusios langus ir vitrinas, nukentėjo tūkstančiai žmonių, – pasakojo ekspertas. – Du ar triskart per šimtmetį Žemė susiduria su apytikriai 20 metrų skersmens objektais, kurių užtenka, kad susiformuotų krateris. Tačiau jie nukrenta dažniausiai negyvenamose vietose ar vandenynuose. Į Prancūzijos teritoriją kasmet krenta apie penkis labai nedidelio dydžio meteoritus. Dauguma jų taip niekada ir neaptinkami: XX a. buvo aptikti vos 9 iš 500 galimų“.
Kalbėdamas apie galimą meteoritų žalą mokslininkas pažymėjo, kad viskas priklauso nuo dangaus kūno dydžio. „Jeigu daugaus kūno skersmuo bus nuo 10 iki 20 centimetrų, jis subyrės į dalis dar atmosferoje. Dangaus kūnai, kurių skersmuo viršija 10 metrų, turi pakankamą masę, kad įveiktų atmosferos sluoksnį ir nukritęs suformuotų kraterį. Meteoritas, kurio skersmuo apie 20 metrų, suformuoja nuo 300 iki 400 metrų kraterį, priklausomai nuo oro sąlygų ir kritimo greičio. Jeigu meteoritas pasiekia kilometro skersmenį, jo kritimo nuostoliai būtų vertinami valstybės mastu“, – pasakojo leidiniui mokslininkas.
2022 metais NASA planuoja įgyvendinti projektą DART, kurio metu bus siekiama raketos pagalba nukreipti 170 metrų skersmens asteroido „Didymoon“ trajektoriją. Net jei mokslininkams pavyktų susprogdinti raketą taip, kad „Didymoon“ trajektorija pasikeistų vos keliais milimetrais, ilgainiui tai vis tiek suteiktų norimą efektą. Mokslininko teigimu, norint, kad gynybos nuo asteroidų sistema gerai veiktų, reikia tobulinti atpažinimo sistemą, nes dabar mokslas puikiai žino apie 1 kilometro skersmens ir didesnius asteroidus, tačiau praktiškai nieko – apie tuos, kurių skersmuo yra pora metrų.
Anot S. Bouley’aus, raketos smūgis – pats paprasčiausias ir geriausiai ištirtas būdas pakreipti asteroido trajektoriją. Tačiau, galima būtų apsieiti ir be filme „Armagedonas“ naudojamo branduolinio ginklo. Pavyzdžiui – „gravitacinio traktoriaus“ panaudojimas: galima „pasodinti“ specialų zondą su galingu varikliu ant asteroido, ir taip reguliuoti jo trajektoriją, arba toks zondas turėtų priskristi šalia ir naudojantis traukos jėga taip pat reguliuoti asteroido trajektoriją.
Mokslininkas taip pat pateikė ir vieną pralinksminti turėsiantį būdą: perdažyti asteroido paviršių juoda ar balta spalva. Dangaus kūno trajektorija, be viso kito, priklauso ir nuo atspindžio jėgos.
