Antradienį per Lietuvą persirito smarkaus vėjo banga. Pajūryje siautęs vakaris buvo pasiekęs beveik uragano lygį. Ryte vėjo greitis pajūryje siekė 16–21, Šilutėje – iki 28 metrų per sekundę. Gūsiuose vėjo greitis siekė maždaug 30–32 metrus per sekundę. Per šalį persiritusi vėjo banga rytinėje Lietuvos dalyje susilpnėjo ir pridarė mažiau nuostolių. Dėl uraganinio vėjo aukų nėra. Be elektros liko apie 46 tūkstančiai gyventojų.
Uždaryti uosto vartai
Klaipėdos jūrų uoste laivų judėjimas buvo sustabdytas jau 1 val. nakties. Vakar dieną leidimo į jį įplaukti išoriniame reide laukė aštuoni laivai, tarp jų ir keltas „Lisco Patria".
Džiaugtasi, kad išvakarėse suspėta išvesti per 240 metrų ilgio tanklaivį „Seatransport", kuriam likti uoste buvo nesaugu.
Uosto tarnybų pagalbos paprašė už 18 jūrmylių (per 33 km) nuo kranto buvęs sausakrūvis. Pasak uosto kapitono pavaduotojo Adomo Aleknavičiaus, ne tik sugedo laivo variklis, bet ir buvo pamestas inkaras. Vis dėlto vilkikų pagalbos šiam laivui neprireikė, nes įgulai pavyko užvesti variklį.
Dėl stipraus vėjo bei pakilusio marių vandens prieš pietus darbą nutraukė Senosios perkėlos keltai. Jį atnaujinti planuota tik pavakare, vėjui aprimus. Tačiau žmonės Kuršių nerijoje įkalinti neliko, nes galėjo persikelti Naujojoje perkėloje.
Kentėjo miestas ir žmonės
Pačiame uostamiestyje vėjas vartė medžius, tvoras, kelio ženklus, laužė reklaminius stendus, nuo vieno penkiaaukščio nuplėšė dalį bituminės stogo dangos, nuo kito pastato – gabalą skardinės apdailos, gadino laikrodžius bei šviesoforus, traukė elektros laidus. Iš viso Klaipėdos apskrityje išversti septyni medžiai.
Siaučiant audrai, skaudžiausia nelaimė prieš pietus įvyko Klaipėdos prieigose, kai vilkiko vairuotojas iš Latvijos bandė pataisyti vėjo nuplėštą puspriekabės tentą. Pūstelėjus vėjo gūsiui, puspriekabės metalinė dalis trenkė vyrui į galvą ir jį sužalojo. Latvis kartu su tentu buvo nusviestas ant važiuojamosios kelio dalies. Iškviesti medikai jį išgabeno į ligoninę.
Vėjas buvo toks stiprus, kad Jakų žiede statomoje estakadoje nuvertė vieną metalinį statybininkų konteinerį. Jis užkrito ant šalia pastatytų statybininkų automobilių “Ford„ ir “Mitsubishi“.
Pavojus žvejams
Jei artimiausiu metu stipriai nepašals, poledinės žūklės mėgėjams gali tekti gerokai nusivilti, nes vėjas išjudino Kuršių marias kaustantį ledą ir jis ėmė lūžinėti.
Antradienį ledo lytys taranavo Nidos uostelį, išvertė ant krantinėje esantį šviestuvą. Kitus, nieko nelaukdami, išmontavo komunalininkai. Genamos vėjo, kopas buvo pasiekusios ir Baltijos jūros bangos.
Vėjas ledo lytis taip pat suginė link Ventės rago – čia taip pat tapo pavojinga žvejams.
Griuvo bokštas
Antradienį Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos Paliūniškio kaime audra nuvertė vandentiekio bokštą. 50 sodybų liko be vandens.
Bokšto savininkas, bendrovės “Vaivadų meistrai" direktorius Benjaminas Šliogeris vakar sakė, kad audros neatlaikė bokšto pamatai. Prieš 24 metus jie, matyt, buvo sumūryti nekokybiškai ir po truputį iro. 36 metrų aukščio statinys virto vakar apie 10 valandą. Laimė, griūdamas bokštas nieko nesužalojo.
Bokšto savininkai tikisi vandens tiekimą atnaujinti po kelių dienų. Bokštas nebebus atstatomas. Kol kas gyventojams teks neštis vandenį iš šulinių, o kas jų neturi – skolinsis iš kaimynų.
Krito blokeliai
Bene rimčiausias dėl gūsingo vėjo vakar įvykęs incidentas Vilniuje – Savanorių prospekto pradžioje nuo “Helios City" komplekse statomo bokšto nukritę dalis betoninių blokelių.
Iš 14 aukšto nukritę blokeliai apgadino keturis automobilius, taip pat išdaužė langus. Dalis blokelių nukrito ant prekybos centro stogo. Du automobiliai – „Ford„ ir “Fiat“ – apgadinti nesmarkiai, dviem „Toyota„ automobiliams kliuvo daugiau. Itin smarkiai sumaitota „Toyota Prius“.
Sostinės ugniagesiai gelbėtojai vakar vyko į Ukmergės bei Gedvydžių gatves – du čia esančių daugiabučių gyventojai prašė sutvarkyti vėjo gūsių nuverstus balkonų stiklinimo rėmus, grėsmingai pasvirusius ant balkonų turėklų. Gelbėtojų pagalbos prireikė ir dviejose sostinės vietose nuo stogų vėjo nuplėštiems stogo dangos skardiniams lakštams sutvarkyti.
Siaubė medžius
Marijampolėje antradienį siautėjusio vėjo greitis siekė 25 metrus per sekundę. Apie vidurdienį prasidėjusi vėtra ėmė slopti maždaug po trijų valandų.
Kaip „Respublikai" sakė Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Rytis Masys, iš anksto laukta vėtra didelių nuostolių nepridarė. Ugniagesiai per kelias valandas sulaukė septynių pagalbos prašymų.
Marijampolės mieste išversti keli medžiai, nuversti keli reklaminiai skydai. Didžiausių nuostolių pridarė ant daugiabučio medinio gyvenamojo namo Šaulių gatvėje užverstas beržas. Gyventojai nenukentėjo. Keletas medžių išversta Marijampolės parkuose.
Ugniagesiai kelis kartus važiavo šalinti ant kelio užgriuvusių medžių Marijampolės savivaldybės Šunskų kaime. Kelis medžius ant kelio vėjas nuvertė Kazlų Rūdos savivaldybėje. Per audrą be elektros liko Kazlų Rūdos savivaldybės Plutiškių ir Antanavo seniūnijų bei Kalvarijos savivaldybės Trakiškių kaimo gyventojai.
Mirtis nusisuko
Jei ne laimingas atsitiktinumas, vėjas vakar galėjo prišaukti ir mirtinų nelaimių.
Antradienį lūžtantys pakelės medžiai krito ant dviejų važiuojančių „WV Passat" automobilių. Pirmasis medžio buvo užverstas Neringoje, šalia Preilos gyvenvietės, antrasis – Šakių rajone. Ugniagesių gelbėtojų teigimu, žmonės nenukentėjo, apgadinti tik automobiliai. Abi transporto priemones iš medžių gniaužtų teko vaduoti gelbėtojams.
Skaudžios nelaimės išvengta ir Kėdainių rajone. Pernaravos seniūnijoje, Jankūnų kaime, vėjo gūsių neatlaikė senas medinis namas, iš išorės apmūrytas plytomis. Ugniagesių gelbėtojų teigimu, nuo stipraus vėjo griuvo namo sienos, stogo skliautai pavojingai pakrypo ant griuvėsių. Laimei, šeimininkė su pusantrų bei septynerių metų vaikais iš namo spėjo išbėgti į lauką. Seniūnija nukentėjusiems žada ieškoti laikino prieglobsčio.
Ir vanduo kelia pavojų
Patvinusi Neries upė Kauno rajone užliejo sodų bendrijos „Slėnis" 15 namelių, tačiau vakar apie vidurdienį vanduo jau buvo nuslūgęs 15–20 cm ir ėmė iš sklypų trauktis.
Anot Kauno rajono civilinės saugos ir darbo saugos specialisto Antano Dagilio, apsemtieji namai žiemą yra negyvenami.
„Didžiausias trūkumas – ledai Nerimi neišeina, yra 1,5 km ilgio sangrūda, – kalbėjo A.Dagilis. – Bet pro ledus vietomis vanduo jau prasigraužė".
Jonavos rajono civilinės saugos tarnybos vadovas Algis Purvinis aiškino, kad ties Jonava Neries vandens lygis nėra grėsmingas. Bet Jonavos rajone, maždaug 8–7 km žemiau, yra apsemtų namų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovų teigimu, vakar antroje dienos pusėje ties Jonavos rajono Krėslynų kaimu Neries vanduo pakilo apie 2 metrus ir apsėmė žemesnėje vietoje esančius sodų sklypus bei keliolikos gyvenamųjų namų kiemus. Vandens lygis pakilo dėl ledų sankamšos, kuri nutįsusi nuo Krėslynų kaimo iki sodininkų bendrijos „Dailininkai". Aukščiau sangrūdos Neries lygis nežymiai krenta, o žemiau sangrūdos nežymiai svyruoja. Kadangi Neries ledo storis yra menkas (8–15 cm), tokio masto potvynio, koks buvo praėjusį pavasarį, neturėtų būti.
Parengta pagal Dalios BYČIENĖS, Dariaus ČIUŽAUSKO, Valdo KVEDARO, Genės SILICKIENĖS ir Olavos STRIKULIENĖS pranešimus
Stipri audra žmones paliko be elektros ir vandens, yra žuvusių (papildyta 16.20)
