Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius 25-erius metus iš Lietuvos išvažiavo ir į šalį negrįžo 883 tūkst. mūsų piliečių.
Anot buvusio sveikatos apsaugos ministro, profesoriaus Gedimino Černiausko, šie skaičiai nieko gero nežada, nes fiksuojama, kad per paskutinius šešis mėnesius žmonių, paliekančių šalį skaičiai, ir toliau tendencingai auga.
Gruževskis: ateityje pensinio amžiaus žmonių bus daugiau nei dirbančiųjų
Profesoriaus B. Gružveskio pastebėjimu, Lietuva yra labiausiai senstanti šalis pasaulyje: „Ne tik Europoje, bet ir pasaulyje“, – sako jis.
Todėl, anot jo, reikia nepamiršti, kad norint surinkti pajamas pensijoms, šaliai reikia iškelti klausimą, ar turime pakankamai mokesčių mokėtojų šiam tikslui įgyvendinti.
„Kai ta karta, kurią aš atstovauju, pasitrauks, tuomet ta situacija Lietuvoje stabilizuosis. Mes galime tai sustabdyti tik migracijos pagalba“, – teigia jis.
Profesoriaus paskaičiavimais, jei kasmet šalį paliks 15 tūkst. darbingo amžiaus piliečių, tai pastebėsime, kad pensinio amžiaus žmonių kasmet daugėja, nors dirbančiųjų ir išlaikančių valstybę procentas, mažėja. „Mums, aišku, labiausiai skaudūs yra išvykimai. <…> Kai pas mus išvažiuoja 30 tūkst., tai yra duobė“, – teigia B. Gruževskis.
Pusė emigruoja dėl mažų pajamų
Remiantis B. Gruževskio pateiktais duomenimis, daugiausiai emigravusių tautiečių įvardija, kad šalį paliko, nes joje gavo per mažas pajamas: „50 proc. visų emigrantų“, – sako profesorius.
Kiti 25 proc. nurodo, kad nepavyko susirasti norimo darbo, o 15 proc. išvažiuoja dėl netenkinančio darbo užmokesčio.
„Faktiškai darbo neturėjimą ir sudaro nepakankamas darbo užmokestis. Žmonės galėtų dirbti inžinieriais, elektrikais, tačiau atlyginimas netenkina ir nurodo, kad nėra darbo vietos, nors reali priežastis – mažos pajamos“, – pastebi B. Gruževskis.
Likę 25 proc., anot profesoriaus, nurodo kitas emigracijos priežastis – studijos, karjerą, šeimą ir kt.: „Šio punkto sunku išvengti, nes tai yra normalaus, sveiko gyvenimo, europiečio būdo išraiška“, – sako B. Gruževskis, pabrėždamas, kad pastarasis punktas nenurodo, kad išvykusiems žmonėms yra sudarytos nepakankamai geros sąlygos Lietuvoje.
Kiek gali į Lietuvą grįžti ir kaip tai padaryti?
Praktika parodė, kad galime turėti papildomai 20 tūkst. gyventojų, sako B. Gruževskis.
„O tas 20 tūkst. yra aiškus politinis rodiklis“, – pabrėžia jis.
Šį tikslą pasiekti, anot jo, galima skatinant imigraciją keturiais principais: diaspora, reemigracija, talentų pritraukimu, aukštu kvalifikuotu darbo jėgos pritraukimu.
Pirmasis punktas – diaspora, anot profesoriaus, naudojamas jau dabar, tačiau didelio poveikio neturi: „Jau grįžo tie, kurie norėjo grįžti“, – teigia jis.
Pagrindinis elementas, į kurį dedama daugiausiai vilčių – reemigracija. Taikant reemigracijos metodą tikimasi sulaukti per 100 tūkst. į Lietuvą grįžusių piliečių.
„Faktiškai iš pirmo ir iš antro punkto galime sulaukti 90 tūkst. laikotarpyje iki 2026 metų, jeigu padėtis neblogės ir išlaikysime tokį mikroekonominį stabilumą, kokį šiandien turime Lietuvoje“, – kalba profesorius.
Talentų pritraukimo programa – nepritrauktų labai daug, tačiau šis metodas yra labai reikalingas investicijoms ir vidiniam šalies atsigavimui: „Praktiškai visos šalys turi labai stiprią programą pagal šitą punktą, Lietuvoje tokiems tikslams nenumatyta“, – teigia B. Gruževskis.
Paskutinis punktas – aukštai kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimas iš užsienio šalių.
Ypatingą dėmesį profesorius skiria programai Baltarusijos piliečiams ir ukrainiečiams.
„Turime labai daug aukštos kvalifikacijos darbo jėgos. Turi būti kompleksinė pagalba – sąskaitos, apgyvendinimas. <…> Su Ukraina reikia kitaip dirbti, todėl principai turėtų būti skirtingi. Su ja reikia institualizuoti“, – teigia jis.
„Kuo ilgiau žmonės yra užsienyje, tuo mažesnė tikimybė, kad jie sugrįš“
Lengviausia, anot profesoriaus, į Lietuvą būtų pritraukti žmones, kurie užsienio valstybėse gyvena iki 5 metų. Tikėtina, kad 30-40 proc. piliečių grįžtų į Lietuvą, jei jiems būtų sudarytos palankios sąlygos gyventi.
Mažesnė tikimybė susigrąžinti žmones, anot jo, kurie užsienyje gyvena daugiau nei penkerius metus ar užsienyje turi šeimą. Tikėtina, kad net ir sudarius visas sąlygas jiems, į Lietuvą panorėtų sugrįžti tik 10-15 proc. mūsų tautiečių.
„Kuo ilgiau žmonės yra užsienyje, tuo mažesnė tikimybė, kad jie sugrįš“, – teigia profesorius.
