Stresas, psichologinės priežastys
„Saldumynų bado atsiradimą įtakoja trys pagrindinės priežastys. Dažniausiai, tai stresas, psichologinės priežastys. Saldumynai suteikia psichologinio komforto jausmą. Trumpuoju periodu keletas valandų po saldumynų suvalgymo gliukozės šuoliukas kraujyje padidina endorfino (laimės hormono) kiekį, tad jaučiames geriau, todėl mums instinktyviai norisi saldaus. Deja vėliau tenka už tai mokėti depresinėmis nuotaikomis, kai po greito endorfino kiekio pakilimo, jis taip pat greitai nukrenta. Jei saldaus prisivalgome vakare, tai pasekmes nuotaikai dažniausiai pajuntame ryte, o vakare vėl kaip narkotinų norisi saldaus. Laimės šuoliukas trumpalaikis, sukauptos kalorijos ilgalaikės“, – pasakoja Lieknėjimo ir sveikatingumo centro mitybos specialistas Tomas Lenart.
Šiuo atveju išvengti saldumynų padėtų koks nors prasiblaškymas. T. Lenart rekomenduoja išbandyti šiltą dušą, arba fizinį krūvį (pasivaikščioti, prasibėgti, nueiti į sporto salę). Taip pat naudinga meditacija. Rekomenduojama iš anksto apgalvoti, kaip apsisaugoti nuo streso. Daromės jautresni stresui, kai mums trūksta B grupės vitaminų, vitamino C, magnio, tad galima pagalvoti apie šių maisto medžiagų papildymą.
Gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas, išalkimas
Kuo labiau išalkstame ir kraujyje nukrenta gliukozės kiekis, tuo daugiau ir saldesnių produktų mums norisi. „Tokiu atveju tiesiog reikia pavalgyti normalaus – tikro maisto. Tik tada, kai nebeesame išbadėję jei dar yra poreikis galima suvalgyti šiek tiek saldaus ir iš karto šiek tiek pasportuoti, arba pasivaikščioti lauke, tai ne tik padidins sotumo jausmą, bet ir paspartins natūralią ir sveiką laimės hormono endorfino gamybą“, – pataria Lieknėjimo ir sveikatingumo centro sveikos mitybos specialistas T. Lenart.
Maisto medžiagų trūkumas
Lieknėjimo ir sveikatiumo centro mitybos specialistas pasakojo, kad padidintą potraukį saldumynams gali įtakoti ir maisto medžiagų trūkumas: „Kai žmonės valgo mažai baltyminių produktų, dažnai padidėja noras valgyti saldaus, tai dažna vegetarų, kurie nesubalansuoja mitybos problema. Tad svarbu, kad mityba būtų pilnavertė. Potraukį saldumynams taip pat mažina chromas ir omega 3 riebiosios rūgštys“.
Blogiausiu atveju
Jei jau žmogus pasiryžo suvalgyti saldžiai, prisipirko krūvą saldumynų ir prisėdo prie jų, vargu ar ką padarysi. Reikia išmokti tokiu atveju pasiplanuoti ir saldumynų valgymą:
a) po ranka (namie) turėti tik ribotą jų kiekį;
b) valgyti kuo lėčiau, megaujantis, kuo lėčiau valgysime saldumynus ir jie ilgiau pas mus bus burnoje (o ne keliaus iš karto į skrandį), tuo mažesniu saldumynų kiekiu patenkinsime savo saldumo poreikį.
Jokiu būdu saldumynų nevalgykite prie televizoriaus, kompiuterio ar knygos, dėmesio nukreipimas atbukina mūsų saldumo pojūtį ir pasitenkinimą, tad suvalgome neadekvačiau daugiau saldumynų;
c) po nedidelio saldumynų kiekio geriausia užkąsti normalaus maisto, kuris neleistų gliukozei kraujyje greitai nukristi (arba dar geriau normaliai pavalgyti prieš valgant saldžiai);
d) Pasiplanuoti pasivaikščionimą lauke (t.y. fizinį krūvį).
