Vaikas, laižantis saldainį ant pagaliuko, aplinkiniams kelia susižavėjimą, o odontologams ir dietologams – siaubą.
Tiesa, saldainis saldainiui nelygu. Jei tai – ne visų vaivorykštės spalvų dažikliais šviečianti karamelė, o paprastas naminis ledinukas, žala jaunam organizmui ne tokia jau ir didelė.
1958 metais vienas ispanų konditeris nusprendė pagaminti saldumyną, skirtą specialiai vaikams, ir išleido pirmą partiją saldainių – karamelinių rutuliukų ant lazdelės.
Iš pradžių jie išpopuliarėjo Europoje, o paskui – ir visame pasaulyje, paprastą konditerį pavertę milijardieriumi. Nors, tiesą sakant, nieko naujo jis neišrado. Prancūzijos konditeriai virė cukrų dar viduramžiais, o senovės Rusioje nuo seno mugėse prekiauta ledinukais – gaideliais ant pagaliuko.
Mūsų mamos ir močiutės dar mena laikus, kai ledinukus gamindavo namuose, pilstydavo į specialias formeles – voveraites, gaidelius, grybukus.
Vaikams, bet... prieš vaikus
Vaikai ledinukus ant pagaliuko dievina ir šiandien. Tėvai džiaugiasi, kad jie, kitaip nei šokoladas, netepa rankų, patogu pasiimti į kelionę.
Tik medikai vis kelia audras: dietologai primena, kad šiuolaikiniai vaikai ir taip vartoja per daug cukraus, o odontologai įspėja, kad šie ledinukai burnoje užsibūna pernelyg ilgai, tad sukuria palankią terpę ėduonį sukeliančioms bakterijoms daugintis. Jei mažylis tokį saldainį graužia – gali pažeisti dantų emalį. Beje, tai pasakytina ne tik apie saldainius ant pagaliuko, o apie visus ledinukus.
Tiesa, dabar parduotuvėse apstu saldainių, kurie kenkia mažam organizmui ne tik cukraus kiekiu, bet ir cheminėmis medžiagomis.
Patys kenksmingiausi ledinukai atrodo taip: linksmi, dailūs žvėreliai, širdelės, kitos figūrėlės ant pagaliuko, viliojantys sodriais aromatais ir neoninėmis spalvomis. Be vandens ir cukraus, juose esama milžiniško kiekio sintetinių aromatizatorių bei dažiklių.
Pavojingiausių medžiagų paprastai randama žalios, mėlynos, violetinės spalvos dažikliuose, geltona, raudona, rausva ir oranžinė spalvos dažnai būna sąlyginai „sveikesnės“. Kuo intensyvesnis saldainio aromatas – tuo didesnės koncentracijos kvapikliai naudoti jį gaminant, o tai, kaip žinia, taip pat nieko gero jaunam organizmui neduoda.
Net jei saldainio etiketė skelbia, kad gaminant saldėsį naudotos natūralios sultys, jų koncentracija čia būna tokia maža, jog apie jokį teigiamą poveikį organizmui kalbėti neverta.
Naminis saldumynas
Jei jūsų vaikas dievina ledinukus ant pagaliuko, galite jų pasigaminti ir namuose. Jums prireiks tik
vandens, cukraus, šiek tiek citrinos sulčių ir... žinių apie gamybos technologiją.
Į nerūdijančio plieno puodą storu dugnu (aliumininiame ar emaliuotame nė nemėginkite – sugadinsite puodą!) suberkite 1 stiklinę cukraus, užpilkite ją 6-8 šaukštais vandens (vanduo turėtų tik vos vos sudrėkinti cukrų) ir 1 arbatiniu šaukšteliu citrinos sulčių (sultys – nebūtina sudėtinė dalis, bet su šlakeliu rūgšties ledinukai išvirs greičiau).
Pastatykite puodą ant silpnos ugnies ir maišydama pavirkite 5 minutes, kol cukraus kristalai visiškai ištirps. Tada liaukitės maišiusi ir luktelėkite, kol sirupas pradės tirštėti ir tamsėti. Kai tik masė paruduos, nukelkite puodą nuo ugnies – įkaitusiame inde dar keletą minučių vyks procesas. Gerai išvirtas ledinukas turėtų būti gintarinės spalvos.
Jei neturite kadaise močiučių naudotos aliuminio formelės ledinukui – galite panaudoti silikonines ledukų formeles, kurių dabar apstu įvairiausių formų. Kol masė dar skysta, įsmeikite į ją nedidelį medinį iešmelį. Vos ledinukas sustings, apvyniokite jį maistine plėvele, kitaip saldainis taps lipnus.
