Arktikos biologijos (Arctic Biology) instituto mokslininkai jau kuris laikas tyrinėja keistą Aliaskos vabalų rūšį Upis ceramboides (kitokio pavadinimo jie kol kas ir neturi), ištveriančius dažnai pasitaikančią regione 40 laipsnių neigiamą temperatūrą.
Pasirodo, šių vabalų kūnuose cirkuliuoja iki šiol dar netyrinėtos sudėties biologinis antifrizas. Nors antifrizas kaip medžiaga, mažinanti vandens užšalimo temperatūrą, žinoma daugiau iš automobilių srities, ją turi ir kai kurie gyvi organizmai.
Skirtingai nuo kitų, mokslui žinomų, biologinių antifrizų, sudėtyje turinčių įvairių baltymų, naujoji molekulė susideda iš cukraus ir riebiųjų rūgščių ir gali būti surandama įvairiose vabalo ląstelėse. Molekulė, leidžianti vabalui išgyventi net iki 60-75 laipsnių šalčio pagal Celsijaus skalę, sąlygomis, pavadinta Xylomannan vardu.
Nors mokslininkai jau suprato, kad prieš jų akis visiškai naujas biologinio antifrizo tipas, tačiau kol kas dar neaišku, kokiu būdu jis neleidžia vėstantiems organizmo skysčiams sušalti į ledą ir taip suardyti kūno ląsteles. Tolesni tyrimai leis geriau suprasti, kaip funkcionuoja šalčiui atsparios gyvybės formos, kurių kūno temperatūra nukrenta žemiau vandens užšalimo ribos, tačiau vis tiek sugeba išgyventi.
Įdomu tai, jog naujoji medžiaga ne tik apsaugo ląsteles nuo užšalimo, bet ir gali lėtinti organizmo senėjimo procesą. Nežiūrint egzotiškų „jaunystės eliksyro“ perspektyvų, naujoji medžiaga gali būti panaudojama ir labai praktiškoms reikmėms – biologinių produktų saugojimui užšaldant žemose temperatūrose taip, kad nepasikeistų jų vidinė struktūra ir kitose pramonės srityse.
