Valdant konservatorių ir liberalų koalicijai Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje inicijavo bylinėjimąsi su Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėmis dėl dvikalbių gatvių pavadinimų užrašų. Deja, anuomet pradėtą kovą šiandien tęsia dabartinės Vyriausybės atstovas Audrius Skaistys, į šias pareigas skirtas tuo metu, kai Vyriausybei vadovavo Andrius Kubilius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė, kad Šalčininkų rajone kabančios lentelės su dviem kalbomis pateiktais gatvių pavadinimais yra neteisėtos ir turi būti nukabintos.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Nukabinti dvikalbius užrašus Šalčininkų rajono savivaldybė privalės Kalesninkuose, Daugidonyse, Purvėnuose, Mantviliškėse, Eišiškėse, Dieveniškėse, Jašiūnuose, Žagarinėje, Jašiūnų geležinkelio stotyje, Turgeliuose, Šalčininkėliuose, Pabarėje, Tetėnuose, Baltojoje Vokėje ir Rūdninkuose.
Jeigu šis reikalavimas nebus įvykdytas, savivaldybės atsakingiems darbuotojams gresia nuobaudos už teismo sprendimo nevykdymą.
Pasak savivaldybės atstovų, lenkiškai parašyti gatvių pavadinimai nukabinti nebuvo, nes gyventojai atsisakė nuimti lenteles nuo sau priklausančių namų, taip pat pabrėžė, kad gatvių pavadinimų lentelės pagamintos gyventojų lėšomis ir nėra tvarkos, reglamentuojančios lentelių nukabinimą.
L24.lt portalo redakcijos kalbintas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis teigė nuogąstaująs dėl tokio teismo sprendimo, tačiau išreiškė viltį, kad kova už tautinių mažumų teisę teikti užrašus gimtąja kalba bus vainikuota sėkme.
„Tenka apgailestauti, kad į politinius ginčus buvo įtraukti teismai, kurie ir be to turi begalę darbų ir nespėja tvarkytis, kas dažnai konstatuojama įvairiose ataskaitose. Šį klausimą turi nedelsdamas išspręsti parlamentas. LLRA frakcija pateikė Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūlo grąžinti galioti 1991 m. priimto Tautinių mažumų įstatymo nuostatas iki bus priimtas naujas įstatymas. Senasis įstatymas leido teikti užrašus dviem kalbomis, o tai reiškia, kad anuomet jie buvo teikiami teisėtai. Tokį sprendimą Seimas turėtų priimti nedelsdamas, kitaip mūsų valstybė susikompromituos kaip šalis, kurioje kovojama su tautinių mažumų teise dėl užrašų gimtąja kalba teikimo jų tankiai gyvenamose vietovėse. Apgailestauju dėl susidariusios padėties, bet šį nesusipratimą laikau laikinu, nes kova už užrašus lenkų kalba yra tęsiama ir bet kokiu atveju bus laimėta, nes esame ES valstybė narė, ratifikavome tarptautines konvencijas, reglamentuojančias šį klausimą ir skatinančias tokius sprendimus."
