Pramoga nusimaudyti lediniame vandenyje – populiari ir Lietuvoje, tačiau -60 laipsnių pasiekiančioje vietoje tai visiška retenybė. Tik su maudymosi glaudėmis likęs japonų turistas iššoko iš autobusiuko ir bėgo prie užšalusio vandens telkinio.
Šiandien paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip drąsuolio palaikymo komanda jį filmuoja ir laukia jo sugrįžtant su paruoštu pledu. Paskubomis į ledinį vandenį įlindęs vaikinas čiupo antklodę ir įskuodė į šildomą transporto priemonę.
tv3.lt primena, kad Oimiakonas yra šalčiausia pasaulyje nuolatinė žmonių gyvenvietė.
Oficiali orų stotis pačioje šalčiausioje vietoje užregistravo 59 laipsnius šalčio, tačiau vietiniai gyventojai teigė, kad jų termometrai fiksavo 67 laipsnius šalčio.
Tai tik 1 laipsniu mažiau, nei kad žemiausia temperatūra fiksuota bet kokioje pasaulio gyvenvietėje.
Ir šis rekordinis įrašas tame pačiame Oimiakone buvo užfiksuotas dar 1933 m.
Kaime gyvena maždaug 500 ištvermingų žmonių, o 1920 ir 1930-aisiais metais, tai buvo šiaurės elnių ganytojų stotelė, kur jie girdydavo savo elnius.
Vėliau sovietinė valdžia sukūrė nuolatinę gyvenvietę, norėdama priversti klajoklius įleisti šaknis.
1933 m. Oimiakone buvo užfiksuota minus 67,7 laipsnių temperatūra, tai žemiausia temperatūra šiauriniame pusrutulyje. Antarktidoje užfiksuotos ir žemesnės temperatūros, tačiau ten nėra nuolatinių gyvenviečių.
Kaip čia vyksta gyvenimas?
Oimiakone gyvenantieji žino, kad čia sunkumų netrūksta. Jų rašikliuose gali užstingti rašalas, akiniai užšalti ant veido ar išsikrauti baterijos.
Vietos gyventojai sako, kad jie palieka savo automobilius dirbti visą dieną, bijodami, kad užgesinę negalės jų iš naujo užvesti.
Nuo šalčio sukietėjusi žemė sukelia ir laidojimo problemas. Norint kasti, žemė pirmiausia turi pakankamai atšilti, todėl kelioms valandoms uždegama liepsna.
Karštos anglys yra išstumiamos į šonus ir iškasama tik kelių centimetrų gylio duobė. Procesas kartojamas keletą dienų, kol duobė tampa pakankamai gili karstui.
