Tai – Riemso sala, esanti Šiaurės Vokietijoje, netoli Greifsvaldo.
Šioje saloje yra Friedricho Loefflerio institutas (FLI), kuriame yra įsikūrusi viena iš 59 laboratorijų pasaulyje, užtikrinančių biologinį žmonijos saugumą. Joje atliekami eksperimentai su kai kuriais pavojingiausiais mokslui žinomais virusais. Dėl šios priežasties ši vieta buvo praminta „maro sala“.
FLI yra viena iš nedaugelio laboratorijų, galinčių atlikti didelio masto tyrimus su ligomis, kurias platina gyvūnai. Šios infekcijos ypač pavojingos, kadangi gali plisti tarp skirtinų gyvūnų rūšių ar netgi susargdinti žmones.
FLI laboratorijoje gyvūnai specialiai užkrečiami įvairiais virusais tam, kad mokslininkams būtų lengviau suprasti, kaip plinta įvairios infekcijos bei, kaip tam užkirsti kelią. Vienintelės kitos dvi laboratorijos, atliekančios tokio pobūdžio tyrimus yra Vinipege, Kanadoje ir Džilonge, Australijoje.
Saloje laikomasi griežčiausių saugumo reikalavimų, teigia „The Guardian“. Pavyzdžiui, visuomenei į salą patekti draudžiama. Tiesa, kai kurios salos dalys yra mažesnės rizikos zonos – čia namus yra įsirengę tyrėjai. Tačiau kitos sritys yra griežtai kontroliuojamos – mokslininkai, įeidami arba išeidami iš didelės rizikos patalpų, turi persirengti ir nusiprausti po dezinfekciniu dušu.
Patekę į griežto saugumo patalpas tyrėjai turi nuo galvos iki kojų dėvėti pilną apsauginį kostiumą – filtruotas oras tiekiamas per specialią žarną. Kostiumas būna pripūstas kaip balionas, todėl virusų pantogenams sunku prasiskverbti į vidų, net ir medžiagai įplyšus.
Pastatas yra visiškai izoliuotas nuo išorinio pasaulio. Viduje užtikrinamas neigiamas slėgis tam, kad galimai užterštas oras iš vidaus nepatektų į lauką ir nepaskleistų viruso. Tačiau, yra įrengta filtravimo ir sterilizavimo sistema tam, kad oras ir vanduo, išeinantis iš FLI, būtų švarus.
Ši FLI laboratorija, kurioje atliekami rizikingi ir svarbūs gyvūnų tyrimai, ir viena iš seniausių pasaulyje. Institutą 1910 m. įkūrė Friedrichas Loeffleris, nes norėjo tirti snukio ir nagų virusinę infekciją, kuria serga galvijai ir kiti gyvuliai, pavyzdžiui, avys, ožkos ir kiaulės.
F. Loeffleris tapo vienu iš pirmaujančių snukio ir nagų ligos tyrimų pradininkų XX a. Tačiau dabar laboratorija tiria begalę ligų, kuriomis užsikrečia gyvūnai ir žmonės, įskaitant snukio ir nagų infekciją, afrikinį kiaulių marą, Ebolą, Nipą, Rifto slėnio karštligę, mėlynojo liežuvio ligą, pasiutligę, ir, žinoma, koronavirusą. Be to, FLI tiria ir mažiau žinomas ligas, būdingas žuvims, moliuskams, vėžiagyviams ir bitėms.
Tyrinėti gyvūninės kilmės virusus iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti rizikinga. Tačiau COVID-19 priminė apie infekcinių virusų keliamą riziką ir poreikį suprasti, kaip įvairiomis gyvūnų ligomis užsikrečia žmonės.
Atsižvelgdamas į koronaviruso pandemiją, FLI prezidentas, prof. Thomas C. Mettenleiteris subūrė ekspertų grupę, kurios tikslas – sumažinti galimų pandemijų riziką, praneša „The Guardian“.
Jie stengsis išsiaiškinti ankstyvuosius veiksnius, nulemiančius žmonių užsikrėtimą gyvūninės kilmės virusais. Taip grėsmės būtų atpažįstamos ankstyvoje stadijoje, o žmonija būtų geriau pasiruošusi kitai pandemijai.
