Sostinės Tbilisio oro uoste dirbantis naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad oro bendrovės „Azimut“ lėktuvas nusileido 13 val. 17 min. vietos (12 val. 17 min. Lietuvos) laiku.
Tikimasi, kad Sakartvelo oro linijų bendrovė į Maskvą pradės vykdyti skrydžius šeštadienį.
Rusų laineris pirmą kartą per ketverius metus iš Maskvos į Tbilisį išskrido penktadienio rytą. Sakartvelo opozicinės partijos pažadėjo jį pasitikti protestais oro uoste.
Prie pat oro uosto susirinkę protestuotojai laikė Sakartvelo ir Ukrainos vėliavas.
„Jūs nesate laukiami“, – buvo parašyta viename plakate, o kelių žmonių laikomame transparante buvo parašyta: „Rusija yra teroristinė valstybė“.
„Nepaisant Sakartvelo žmonių pasipriešinimo, Rusija partupdė savo nelauktą skrydį Tbilisyje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė proeuropietiška Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili.
Sakartvelą ir jos buvusią sovietinę šeimininkę Rusiją sieja sudėtinga istorija.
2008-aisiais, po metų metus trukusios įtampos dėl šios mažos Pietų Kaukazo šalies pastangų užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarais, Maskva kariavo trumpą, bet kruviną karą su Sakartvelu. Po karo Maskva pripažino dvi separatistines teritorijas šalies šiaurėje nepriklausomomis ir ten dislokavo karines bazes.
Reaguodama į antirusiškus mitingus Tbilisyje, Rusija 2019 metais uždraudė oro susisiekimą su Sakartvelu.
Tačiau praėjusią savaitę Rusijos prezidentas V. Putinas netikėtai panaikino skrydžių į Sakartvelą draudimą.
Jis taip pat įvedė 90 dienų bevizį režimą Sakartvelo piliečiams.
V. Putino sprendimas sukėlė nevienareikšmiškus jausmus šioje šalyje prie Juodosios jūros. Sakartvelo vyriausybė po kelerius metus trukusios įtampos vis dažniau kaltinama slaptu bendradarbiavimu su Kremliumi.
Šimtai kartvelų šios savaitės pradžioje jau buvo išėję į gatves protestuoti prieš skrydžių atnaujinimą.
Žaliuojančiame Sakartvelo sostinės universiteto kieme būrelis studentų aptarinėjo planus dalyvauti protesto akcijoje Tbilisio oro uoste prieš oro susisiekimo su Rusija atnaujinimą.
„Kai matau, kad mano šalis slenka į Rusijos orbitą, jaučiu tik kartėlį ir pyktį, – sakė 20-metis istorijos studentas Laša Sigua. – (...) Negalime abejingai žiūrėti, lyg Sakartvelui tai būtų įprastas reikalas su Rusija, kuri vykdo žiaurų karą prieš Ukrainą.“
„Visas civilizuotas pasaulis izoliuoja Putiną, tačiau Sakartvelo vyriausybė mielai atnaujina oro susisiekimą su Putino Rusija“, – sakė L. Sigua draugas Kotė Ratijanis.
„Tai nepriimtina ir mes prieš tai protestuosime“, – pridūrė 19-metis biologijos studentas.
Hibridinis karas
Opozicinės partijos „Droa“, kuri paragino surengti demonstraciją, lyderė Elenė Choštarija sakė, kad protestuotojai prireikus panaudos fizinę jėgą.
„Neleisime jiems vykdyti skrydžių į Sakartvelą“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
Ji apkaltino valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“ įvykdžius išdavystę ir pridūrė, kad ji sulauks atitinkamos Sakartvelo piliečių reakcijos.
S. Zurabišvili greitai pasmerkė Maskvos sprendimą atnaujinti oro susisiekimą ir pavadino jį dar viena Rusijos provokacija.
Kelionės lėktuvu atnaujintos Maskvai jau antrus metus tęsiant puolimą Ukrainoje ir gilinant Rusijos izoliaciją nuo Vakarų.
Analitikas Gela Vašadzė šį V. Putino žingsnį pavadino „hibridinio karo, kuriuo siekiama sugadinti Sakartvelo santykius su Vakarais, dalimi“.
Tačiau ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis pasveikino skrydžių sugrąžinimą kaip „humanitariniu požiūriu labai teigiamą V. Putino sprendimą“.
Jis sakė, kad Sakartvele bus leista skraidyti tik toms Rusijos oro transporto bendrovėms ir orlaiviams, kuriems netaikomos Vakarų sankcijos.
„Noriu nuraminti mūsų draugus Europos Sąjungoje ir kitur: kalbama tik apie ekonominius ir prekybinius santykius“, – teigė jis.
Jis taip pat sakė, kad pernai Rusija iš prekybos su ES surinko apie 300 mlrd. dolerių (277,44 mlrd. eurų).
„Strateginė kantrybė“
Kritikai kaltina I. Garibašvilio vyriausybę, kad ji nesugebėjo užsitikrinti narystės ES ir flirtavo su Kremliumi.
Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę.
Praėjusį birželį ES vadovai Kyjivui ir Kišiniovui suteikė oficialų kandidato statusą, tačiau Tbilisį paragino reformuoti teisingumo ir rinkimų sistemas, pagerinti spaudos laisvę ir apriboti oligarchų galią.
„Nuo pat karo Ukrainoje pradžios Sakartvelo vyriausybės elgesys buvo šizofreniškas“, – teigė politikos analitikas Gija Nodija.
„Jie sako, kad nori integruotis į Europą, bet tuo pat metu jų laikysena Europos atžvilgiu yra konfrontacinė. „Sakartvelo svajonės“ lyderių retorika Vakarų atžvilgiu yra priešiška, tačiau jie niekada nekritikuoja Rusijos. Jie praktiškai sabotuoja Sakartvelo integraciją į ES“, – pridūrė jis.
I. Garibašvilis atmetė tokius teiginius ir pavadino juos Sakartvelo žmonių įžeidimu.
Praėjusią savaitę kalbėdamas jis sakė, kad jo vyriausybės poziciją Rusijos atžvilgiu lėmė „strateginė kantrybė ir pragmatiška politika“.
Valdančioji partija tvirtina, kad yra įsipareigojusi Sakartvelo narystės ES ir NATO siekiui, kuris yra įtvirtintas konstitucijoje ir kurį, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, remia 85 proc. gyventojų.
„ES nori demokratinio Sakartvelo, o demokratinėse šalyse galima nušalinti nuo valdžios, – teigė analitikas G. Nodija. – Todėl valdančioji partija, kuriai rūpi tik išlikti valdžioje, laiko Vakarus savo natūraliu priešu, o Rusijos autokratą – patogiu partneriu.“
