„Kalbant apie susitarimo atnaujinimą, tai ilguoju laikotarpiu platus politinis sutarimas ir formalus jo įtvirtinimas yra pozityvus reiškinys, kurį mes palaikome. Todėl tikrai galėsime pasižiūrėti, kokius punktus reikėtų atnaujinti“, – Eltai teigė D. Šakalienė.
„Nes šitas formatas mūsų užsienio partnerių yra vertinamas labai pozityviai – kad Lietuvoje sugebama peržengti partines linijas ir ideologinius skirtumus ir sutarti ilgesniam laikotarpiui, nepriklausomai, kas yra valdžioje, dėl svarbiausių gynybos ir saugumo krypčių“, – pridūrė ji.
Visgi, anot ministrės, tai, ar Lietuvoje yra bendras sutarimas dėl šalies saugumo stiprinimo, paaiškės balsuojant dėl ateinančių metų valstybės biudžeto.
„Pamatysime, kiek yra prasmės tą nacionalinį susitarimą koreguoti, nes partijos savo valią galės pareikšti balsuodamos už biudžetą, kuriame ir bus ta galimybė pridėti 800 mln. gynybos reikmėms. Jeigu mes matysime vieningą ir tvarkingą balsavimą, tai bus akivaizdu, kad ir tas susitarimas gali judėti į priekį“, – pabrėžė ji.
Apie poreikį atnaujinti nacionalinį susitarimą dėl gynybos pradėta diskutuoti praėjusios Seimo kadencijos metu.
Politikai tuo metu svarstė, kad atnaujintame dokumente turėtų atsirasti įsipareigojimas dėl Vokietijos brigados priėmimo, divizijos steigimo, privalomo šaukimo į karinę tarnybą pokyčių, taip pat sutarimas dėl tvaraus gynybos finansavimo.
ELTA primena, kad parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022 metų liepos mėnesį. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
