Politikė patikino, kad sieks didesnio nei 3,5 proc. nuo BVP finansavimo gynybai.
„Kas jau yra akivaizdu, <...> tie skaičiai tikrai nebus nei 3, nei 3,5 proc. Todėl nustatėme, kad 3,5 proc. yra grindys“, – gruodžio 10 d. Vilniaus užsienio ir saugumo politikos konferencijoje kalbėjo D. Šakalienė.
Paklausta, ar finansavimas galėtų siekti 5 proc. ar dar daugiau, ministrė neneigė, tačiau ir neįvardijo galimų skaičių.
„5 yra tik vienas iš skaičių, kuris buvo minimas, todėl mes labai tikslingai – ir aš taip pat sakiau – nenorime įvardyti konkrečių skaičių, kol nepradėjome darbo, nes mūsų pozicija yra, kad karinis patarimas eina pirma, o skaičiai po to. Tai reiškia, kad aiškiai matydami Valstybės gynimo tarybos (VGT) metu pristatytas projekcijas, kaip atrodys mūsų gynybiniai pajėgumai laiko skalėje ir finansų poreikyje, tada galėsime pasakyti galutinius skaičius“, – sakė D. Šakalienė.
„Mes aiškiai žinome tikslą – mes turime būti pajėgus efektyviai apsiginti“, – pridūrė ji.
Kokia suma ir kiek procentų galėtų būti skiriama, ministrė esą žinos „pakankamai greitai“.
Iš kur pinigai?
Kalbėdama apie tai, iš kur paims papildomų lėšų gynybai, D. Šakalienė pabrėžė, kad reikia koreguoti ir išlaidų skirstymą, ir požiūrį, esą pinigai yra paimami „nukarpant“ nuo kitų sričių.
„Maža valstybė, nuolatinis spaudimas ir karpymasis yra tai, prie ko mūsų visuomenė yra pripratusi ir kas sukelia labai daug neigiamų reakcijų. Visuomenės susipriešinimo lygis buvo tikrai pakankamai pastebimas ir aš norėčiau, kad jis būtų paamžintas. Todėl ką mes norėtume padaryti, tai tuo pat metu ir labai ženkliai sustiprinti savo gynybos pajėgumus, bet ir sustiprinti tą kasdienį žmonių gyvenimą – pagerinti žmonių gyvenimo kokybę“, – tikino ministrė.
Pasak D. Šakalienės, galimi finansavimo šaltiniai galėtų būti skolinimasis (ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu), papildomas europinis finansinis instrumentas, kurį sukūrus Europos valstybės galėtų gauti pinigų gynybai, taip pat šalies viduje surenkami pinigai: progresiniai mokesčiai, pajamų apmokestinimas ir kt.
„Mes turime būti valstybė, kuri ne susispaudusi Pilėnų modelyje ruošiasi paskutiniam mūšiui ir tada jau viskas, o valstybė, kuri kaip Suomija – gyvena ir yra pasiruošusi gintis, bet ir planuoja savo gyvenimą, planuoja savo augimą“, – tvirtino D. Šakalienė.
Ministrė taip pat įvardijo du svarbiausius darbus – įvertinti, ką reikia padaryti, kad Vokietijos brigada būtų priimta laiku, t. y. iki 2027 m., ir išspręsti, kaip kokiomis lėšomis bus vystoma nacionalinė divizija.
„Šitie dalykai yra tiesiog degantys“, – sakė ji.
Gruodžio 12. Seimui patvirtinus Vyriausybės programą, D. Šakalienė pradėjo eiti krašto apsaugos ministro pareigas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Seima sumazinti , biurokratija sumazinti
Ir bus pinigu
