„Išnagrinėjome galimybes (kreiptis į TVF – BNS) ir tais laikais jos buvo menkos“, – trečiadienį pareiškė Europos Audito Rūmų narys R. Šadžius, liudydamas krizės priežastis tiriantiems Biudžeto ir finansų komiteto nariams.
„Instrumento pasirinkimą šiaip būtų buvę galima surasti. 2008 metų viduryje TVF instrumentų dar padorių nebuvo. Antra ypatybė, kuri labai smarkiai stabdė mus nuo pasvarstymų apie skolinimąsi, – situacija Latvijoje (...) Pagrindinis dalykas, kuris mus neramino, buvo didžiulis realus spaudimas iš TVF dėl lito devalvavimo. Derybų metu to pavyko išvengti“, – pasakojo jis.
R. Šadžius tvirtino, kad TVF vis dėlto pareikalavo „vykdyti žiaurią vidinę devalvaciją“ ir 2009 metais sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus vidutiniškai 15 proc.
„Tais laikais kreiptis į paskutinės instancijos skolintoją reikštų, kad bent kurį laiką nebeturėtume net menkiausių galimybių skolintis iš kitų šaltinių“, – kalbėjo jis.
R. Šadžius teigė žinojęs apie tuometinio ministerijos finansų politikos specialisto Ričardo Kasperavičiaus įspėjimus dėl galimos krizės.
„Tekstai (R. Kasperavičiaus pažymos – BNS), kuriuos iš jūsų gavau, man yra nauji. Aišku, sakyti, kad jie visiškai nepažįstami, negaliu. Ričardas buvo vienas iš tų žmonių, kurie dirbo departamente. Diskusijos buvo ir raštu, ir žodžiu. Ir tie juodraščiai (R. Kasperavičiaus pažymos – BNS) yra pavyzdžiai tos diskusijos raštu“, – teigė jis, paklaustas, ar būdamas ministru, buvo gavęs R. Kasperavičiaus pažymas su įspėjimais apie gresiančią krizę.
R. Šadžius pabrėžė, kad Vyriausybei ir tuometiniam premjerui Gediminui Kirkilui informacija buvo teikiama, bet ji „niekada nebuvo vieno žmogaus produktas“.
„Tai visada būdavo produktas Fiskalinės politikos departamento ar kitų departamentų vardu, jeigu išeidavo iš ministerijos ribų (...). Dar vienas kanalas, kuriuo koncentruota informacija, bet nepasakysiu, kad kažkaip atfiltruota specialiai, bet pasverta visapusiškai ji išeidavo ir į visuomenę“, – aiškino buvęs finansų ministras.
R. Šadžius pabrėžė, kad pats R. Kasperavičius siūlė atsargiai skelbti žinias apie galimus sunkumus, nes „labai neatsargiai informuojant apie baimes“ galima pakenkti.
R. Šadžius, skirtingai negu visi kiti kviestieji liudyti į komitetą, nepasirašė, kad yra susipažinęs, jog už melagingą informaciją jam gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.
R. Šadžius finansų ministru dirbo nuo 2007 metų iki 2008 metų gruodžio. 2009 metais jis prisipažino 2008-aisiais sąmoningai nutylėjęs apie artėjančią krizę.
Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dieną.
