„Įvertinus darbo rinkos tendencijas, laisvų darbo vietų skaičių, prognozuojamą nedarbo lygį, įvedame ribojimus pigios darbo jėgos įvežimui, tačiau lieka galimybės atsivežti būtiną poreikį ir neribojame aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimo“, – teigė laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Tikimasi, kad tokie pokyčiai padėtų apriboti pigios darbo jėgos imigraciją bei paskatintų darbdavius samdyti Lietuvos piliečius.
Anksčiau buvo numatyta, kad užsieniečių įdarbinimo kvota neturėtų viršyti 1,4 proc. nuo Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus – apie 40 tūkst. asmenų. Vis dėlto, įvertinus darbo rinkos duomenis, ministerija kvotą, taikomą naujai į Lietuvą dirbti atvykstantiems užsieniečiams, siūlo sumažinti iki 24,83 tūkst. SADM pabrėžia, kad kvota nebūtų taikoma aukštos kvalifikacijos asmenims, kurių alga sudaro daugiau nei 1,2 vidutinio šalies darbo užmokesčio.
2024 m. sausio 1 d. duomenimis, iš viso Lietuvoje pagal darbo sutartį dirbo 131,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Daugiau nei pusė jų – 73 tūkst., dirba transporto ir saugojimo sektoriuje. Toliau rikiuojasi statyba (22 tūkst.) ir apdirbamoji gamyba (beveik 13 tūkst.).
ELTA primena, kad liepos 1 d. įsigaliojus sugriežtintiems reikalavimams įmonėms, kviečiančioms įdarbinti užsieniečius, leista dirbti tik leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turintiems užsieniečiams. Darbdaviai, kurie nesilaiko įstatyme numatytų reikalavimų, šešis mėnesius negali teikti tarpininkavimo raštų užsieniečiams. Šiuo metu šis apribojimas taikomas 59 įmonėms. Taip pat buvo įvestas mokestis už darbdavių teikiamus tarpininkavimo raštus, siekiant skatinti darbdavius atsakingiau vertinti užsieniečių atranką. Dėl to apie 40 proc. sumažėjo teikiamų tarpininkavimo raštų skaičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
