„Sahara Forest Project“ autoriai siūlo paversti didžiausią pasaulio dykumą maisto aruodu ir atsinaujinančios energijos šaltiniu, kuris galėtų užtikrinti visos Europos ir Afrikos poreikius.
Mintis apie tai, kad Sacharoje būtų galima auginti grūdines kultūras, drėkinamas į gėlinimo įrenginius pumpuojamu jūros vandeniu, sodinti miškus ir statyti saulės elektrines, kurios ne tik aprūpintų energija visą regioną, bet ir eksportuotų jos perteklių į Europos šalis, atrodo pernelyg fantastiška, kad būtų reali. Tačiau britų išradėjas Charlie Patonas, bendrovės „Seawater Greenhouse“ įkūrėjas, „Exploration Architecture“ įmonėje dirbantis architektas Michaelas Paulinas ir „Max Fordham&Partners“ bendrovės inžinierius Billas Wattsas, ambicingo projekto „Sahara Forest“ autoriai, mano, kad paversti dykumą klestinčia oaze visiškai įmanoma, nes siūlomos technologijos jau sukurtos.
Praktiškai „iš nieko“ Sacharoje gaminti maisto produktus, elektros energiją ir geriamąjį vandenį leistų terminių saulės jėgainių ir naujo tipo jūros vandens gėlinimo įrenginių kompleksai.
„Seawater Greenhouse“ technologija jūros vandenį paverčia gėlu naudodama tik saulės energiją. Tokie šiltnamiai – vandens gėlinimo įrenginiai – galėtų būti statomi toli nuo vandenyno pakrantės ir tiktų naudoti ne tik Sacharoje, bet ir kituose sausringuose pasaulio regionuose.
Šiems technologiniams šiltnamiams energiją tiektų terminės saulės jėgainės. Tūkstančiai dykumoje pastatytų veidrodžių fokusuotų saulės spindulius į vandens bokštus, įkaitindami talpas iki didesnės nei 500 laipsnių temperatūros. Susidarę garai suktų turbinas ir gamintų elektros energiją.
„Sahara Forest“ projektas suteiktų galimybę auginti įvairias žemės ūkio kultūras žemdirbystei iki šiol netinkamuose regionuose. Pasak projekto autorių, „Seawater Greenhouse“ kompleksuose gėlinamas vanduo leistų dykumose auginti biodegalų gamybai tinkamus augalus.
Pasak britų dienraščio „The Guardian“, kadangi abi projekto autorių siūlomos technologijos jau yra sukurtos ir patikrintos, „Sahara Forest“ įgyvendinimo kaštai būtų sąlyginai nedideli. 20 hektarų ploto šiltnamių su vandens gėlinimo įrenginiais bei 10 MW galios terminėmis saulės jėgainėmis statyba atsieitų apie 80 mln. eurų. Pasak Charlie Patono, šio projekto finansavimo galimybėmis domisi Artimųjų Rytų šalys, tarp jų Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, Bahreinas, Kataras ir Kuveitas.
„Sahara Forest Project“ bus pristatytas rugsėjo 24 d. Venecijoje prasidėsiančioje ketvirtojoje pasaulinėje „Future of Science“ konferencijoje, skirtoje globalioms maisto ir vandens problemoms.
