„Tai vertinu, kaip prezidento signalą Vyriausybei, kad reikia tartis ir kalbėtis, kad kiekvienu klausimu, kaip ir numato Konstitucija, prezidentas ir Vyriausybė veikia kartu kaip vienas vienetas, kad vykdomoji valstybės valdžia turi tartis ir kalbėtis“, – BNS trečiadienį sakė socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Kaip šauksi, taip ir atsilieps“, – pridūrė jis.
Opozicijos lyderis pabrėžė, kad bendraudami institucijų vadovai turi vadovautis tarpusavio pagarbos principu.
„Ką turiu galvoje? Prezidentas nieko naujo nepasakė, ir ankstesnė prezidentė pageidaudavo ne vienos kandidatūros, taip ir šis prezidentas paprašė nors trijų kandidatų, bet buvo tiesiog arogantiškai atsakyta, kad čia ne prezidento kompetencija teikti kandidatus, kad bus pateiktas vienas. Todėl man šitas sprendimas nėra netikėtas“, – tvirtino J. Sabatauskas.
Anot jo, prezidentas greičiausiai įvertino ir L. Savicko kandidatūrą. Politiko teigimu, ankstesnė pretendento karjera rodo, kad jis netinka centro kairės Vyriausybei.
„Iš to matyti, kad L. Savickas neatspindi prezidento gerovės valstybės vizijos“, – sakė J. Sabatauskas.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis prezidento sprendimą vadino logišku ir teisingu.
„Panašu, kad tai dar vienas požymis augančio ne tik visuomenės, bet ir prezidento nepasitikėjimo šia valdančiąja dauguma, belaukiant dar ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo dėl premjero keliuko“, – teigė jis komentare BNS.
„Prezidentas renkasi teisingą kelią nebeinvestuoti savo pasitikėjimo į protekcionizmo skandaluose besimurkdančio premjero siūlymus, o kelia ministrams aukštesnę skaidrumo ir kompetencijos kartelę, kuri L. Savickui per aukšta“, – tvirtino G. Landsbergis.
Konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad ne pirmą kartą atmetama premjero Sauliaus Skvernelio teikiama kandidatūra.
„Jis (premjeras – BNS) turėtų elgtis konstruktyviai ir siūlyti kitą kandidatą“, – teigė J. Razma.
Kita vertus, jis neprognozavo, kad po L. Savicko kandidatūros atmetimo Prezidentūros ir Vyriausybės santykiai galėtų dar pablogėti.
„Kai premjeras pasakė, kad santykiai tarp jo ir prezidento apibūdintini šalčio terminu, turbūt toks apibūdinimas ir išliks. Sušilimo, matyt, po šito sprendimo neatsiras, bet nemanau, kad tie santykiai kaip nors ypatingai paaštrės“, – sakė J. Razma.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen svarstė, kad prezidento sprendimą atmesti L. Savicko kandidatūrą galėjo lemti ir bendras politinis kontekstas.
„Mano nuomone, neįmanoma atsieti vieno ar kito ministro skyrimo nuo bendros situacijos ir bendro politinio konteksto, nuo to šaltojo karo ar žiemos, kaip bepavadinsi, kuri įsivyravo dabar tarp valdančiosios daugumos, Vyriausybės ir prezidento“, – BNS sakė parlamentarė.
„Manyčiau, kad Vyriausybė sumoka brangią kainą už kvailą ir visiškai nereikalingą karą su prezidentu“, – teigė ji.
Prezidentas G. Nausėda trečiadienį atmetė premjero S. Skvernelio teiktą savo patarėjo L. Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Anot valstybės vadovo, L. Savickui pritrūktų patirties per trumpą kadencijos pabaigos laiką atlikti svarbių sektoriui darbų.
Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigos laisvos nuo pernai gruodžio, kai buvęs ministras Virginijus Sinkevičius pradėjo eiti aplinkos eurokomisaro pareigas.
Seimo rinkimai vyks šių metų spalį.
