Sėkmingai laimėję Seimo rinkimus, konservatoriai „pašiurpino“ Lietuvą naktiniais sprendimais „pagimdytomis“ mokesčių reformomis. Dužo Seimo langai, diena iš dienos tuštėjo Valstybės biudžetas. Lietuvaičiai į Lenkiją vežė milijonus litukų ir kėlė jos ekonomiką. Statybų verslas „užsiraukė“, pastatytų būstų niekas nebeperka. Be darbo rūdija brangi statybų technika. Ir gimsta valdančiosios daugumos galvose „geneali idėja“, padėsianti, pasak jų, suvaldyti recesiją. Tai priverstinė gyvenamųjų namų renovacija. Dar vienas perkūnas iš negiedro dangaus. Valstybė „nusiplauna rankas“, o renovacijos „liūto dalis“ bus suversta ant eilinių, nepasiturinčių piliečių ir labiausiai pažeidžiamos visuomenės dalies - pensininkų pečių.
Tuo visiems rūpimu klausimu kalbiname Paryžiaus, Londono ir Italijos teisės doktorantą, partijos Tvarka ir teisingumas kandidatą Nr. 17 rinkimuose į Europos Parlamentą ; STANISLOVĄ TOMĄ.
1. Lietuvos žmonės, o tuo pačiu ir druskininkiečiai sunerimo išgirdę valdančiosios daugumos pareiškimus renovuoti gyvenamuosius namus prieš gyventojų valią, priversti juos imti iš banko paskolas, įkeičiant bankui turimą būstą. Ką tokios prievartos klausimu sako Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai ?
Problema yra iš tiesų rimta. Kadangi Lietuvos įstatymus kuria Tėvynės Sąjunga, Valinskas ir liberalai, nemanau, kad mūsų valstybės įstatymai bent kiek nors gali apginti paprastą žmogų. Šitos koalicijos partijos jau prieš Seimo rinkimus buvo tvirtai apsisprendusios įvykdyti priverstinę renovaciją, priversti žmones imti bankų paskolas, kadangi bankai ir kitos įmonės prafinansavo jų rinkiminę kampaniją. Pagal preliminarius apskaičiavimus, verslininkai uždirbs iš renovacijos iki 8 mlrd. eurų. A. Kubiliaus Vyriausybės programos 337, 339, 507 punktai faktiškai skelbia, kad tuo atveju, jeigu paaiškės, kad Lietuvos įstatymai Jus gina – tie įstatymai bus pakeisti. Todėl svarbiausia yra tai, kaip galima panaudoti Europos teisės aktus kovai prieš Lietuvos Vyriausybę: kreiptis į Lietuvos teismus ir reikalauti perduoti bylą Liuksemburgo Teismui, kreiptis į Strasbūro Teismą ir į Europos socialinių teisių komitetą.
Vyriausybės atstovo A. Vitkausko žodžiai, kad Jūs turite pareigą kaupti, kad prafinansuotumėte renovavimą – tai tikra nesąmonė ir vienareikšmiškas Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo protokolo 1 str. pažeidimas. Strasbūro Teismas nepripažins tokio nuosavybės teisės suvaržymo kaip teisėto. Anot Vyriausybės atstovo, jeigu Jūs netaupėte pastaruosius keletą metų, nevykdėte savo „pareigos“ – privalote imti banko paskolą. Tokios pareigos įvedimas atgaline data, pažeistų Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo protokolo 1 str. Taip, pagal Konvenciją Vyriausybė turi galią priversti Jus imtis veiksmų, jeigu namo sienoje atsirado plyšys, pastatas griūna ir namo gyventojų gyvybė pavojuje, bet renovavimas nuo to labai skiriasi.
Tuo atveju, jeigu Jūsų namą pradėtų renovuoti lygiai taip pat kaip tai daro grupės „Rubicon“ antrinės įmonės Kaune: neturėdami Jūsų sutikimo, jie tiesiog įsiveržia, pradeda daryti savo darbą ir pateikia Jums sąskaitą, Teisme Jūs tikrai laimėsite. Neabejotinai, tokio pobūdžio priverstinė renovacija pažeidžia ir Lietuvos Konstitucijos 23 str. (nuosavybės neliečiamybė), ir 24 str. (būsto neliečiamybė), o taip pat tą pačią Konvencija (nuosavybės apsauga).
Taip pat neaišku, kodėl priverstinę renovaciją vykdo būtent „Rubicon“ antrinės įmonės. Įžvelgiu čia neteisėtą valstybės pagalbą privačiai įmonei, pažeidžiant Europos Bendrijos Sutarties 87 str.
2. Girdėjome lyg ir grasinimus pakelti šilumos kainas tų namų gyventojams, kurie nesutiks geruoju renovuoti savo gyvenamojo namo. Ar teisėtas būtų toks valdžios sprendimas ?
Taip, tai tiesa. Apie tai atvirai rašoma A.Kubiliaus Vyriausybės programos 338 punkte, kuriai jau pritarė Seimas. Parduotuvės dažnai vadovaujasi principu: kuo daugiau perki, tuo mažiau moki. Vyriausybė ir Seimas nutarė pradėti vadovautis priešingu principu: kuo daugiau namui reikia energijos, tuo ši energija brangesnė.
Paprasčiausias teisinis sprendimas būtų pakeisti Vyriausybę. Pavyzdžiui, nebebalsuojant už konservatorius ir liberalus. Tačiau praktiškai tai įgyvendinti pakankamai sudėtinga. Tuo atveju, jeigu dėl šitų mokesčių Jūs nebegalėsite išlaikyti buto, kreipkitės į Europos socialinių teisių komitetą dėl Europos socialinės chartijos 31 str. (teisė į būstą) pažeidimo. Tuo atveju, jeigu esate senjoras (pensininkas, mano pastaba), šios Chartijos 23 str. garantuoja pagyvenusiems asmenims teisę į socialinę apsaugą. Pastarąją teisę galima aiškinti kaip apsaugančią Jus nuo nepagrįstų mokesčių už nerenovuotą būstą.
Be to, A.Kubilius yra pasakęs: „Kuo mažiau šilumos bus suvartojama daugiabučiuose, tuo mažiau valstybė bus priklausoma nuo energetinių resursų importo.“ Anot jo, šią „renovavimo programą galima tapatinti su nacionalinio saugumo reikalais“. Kitaip tariant, Lietuvos Vyriausybės tikslas – pažeisti Europos Bendrijos Sutarties 14 str. 2 dalimi garantuojamą teisę importuoti energetinius resursus. Jeigu tam tikrai prekei (energetiniams resursams) suteiktas įėjimas į Europos vidaus rinką, Lietuva negali jo vienašališkai riboti. Vidaus rinkos funkcionavimas (galimybė importuoti energetinius resursus iš Rusijos) negali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui. Jeigu ES laikosi nuomonės, kad iš Rusijos importuojami resursai nekelia pavojaus Europai, vadinasi jos nekelia pavojaus ir Lietuvos piliečiams.
3. Jeigu vis dėl to valdžia neklausytų „sveiko proto“ balso ir pradėtų priverstinę kokio namo renovaciją be gyventojų sutikimo. Ką tokiu atveju turėtų daryti gyventojai? Į ką kreiptis ?
Būtinai kreipkitės į Lietuvos pirmosios instancijos teismą, pagal savo gyvenamąją vietą. Rašykite, kad pažeidžiama Jūsų nuosavybės teisė, būsto neliečiamybė, kurią garantuoja Konstitucijos 23 ir 24 str. bei Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo protokolo 1 str. Reikalaukite perduoti bylą į Europos teisingumo teismą ir į Konstitucinį Teismą. Jeigu pralaimėsite Lietuvoje ir Europos teisingumo teisme, skųskitės Strasbūro Teismui. Jeigu esate pagyvenęs žmogus, turite teisę reikalauti, kad Strasbūras išnagrinėtų Jūsų bylą per vienerius metus. Taip pat teikite kolektyvinį skundą Europos socialinių teisių komitetui.
4. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau pradedami statyti namai su mažos kvadratūros butais. Pasigirdo kalbų, jog į tuos „kumetynus“ iškeldins būtent tuos asmenis (nesvarbu, kad jų butai yra privatizuoti), kurie neišgalės mokėti už renovaciją, turėdami tame name didesnį butą. Ar gali kas nors priversti žmogų išeiti iš nuosavo būsto gyventi kitur vien todėl, kad jis turi nepakankamai pinigų ?
Ne, Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis tokius tiesioginius veiksmus vienareikšmiškai draudžia. Tačiau, bijau, kad Vyriausybė visais būdais bandys įstumti Jus į skolų duobę ir atimti Jūsų butą „už skolas“. Idealiausia būtų tą Vyriausybę demokratiškai nuversti. Jeigu ji taip daro – Jus gina Europos socialinių teisių komitetas, kuris prižiūri Europos socialinės chartijos 31 str. (teisė į būstą) taikymą.
5. Ar gali asmenys už bet kokią prievartą (priverstinę renovaciją, prievartinį banko paskolos ėmimą ir buto įkeitimą, priverstinį iškeldinimą į kitą būstą), reikalauti moralinės žalos atlyginimo ?
Taip, tuo atveju, jeigu valdžios atstovas ėmėsi prieš Jus tokių neteisėtų veiksmų ir padarė žalą, būtinai kreipkitės dėl jos atlyginimo į Lietuvos pirmosios instancijos teismą ir reikalaukite atlyginimo, kaip nustato Civilinio kodekso 6.245, 6.246, 6.271 ir 6.250 str.
6. Lietuva ratifikavo Europos sąjungos Konstituciją. Ar tai reiškia , kad ES teisės aktai yra viršesni už Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus ir vadovaujantis tuo teismuose galima naikinti neteisėtus mūsų valdančiosios daugumos sprendimus, pav. sprendimus, nutarimus dėl priverstinės namų renovacijos?
ES teisės aktai viršesni už Lietuvos įstatymus jau nuo pirmos įstojimo į Sąjungą dienos. Visi ES teisės aktai yra privalomi bet kuriam Lietuvos apylinkės teisėjui. Problema tik ta, kad mūsų teisėjai dažnai atsisako skaityti ES teisės aktus, atsisako vadovautis Europos žmogaus teisių konvencija ir jos išaiškinimais. Manau, kad vienintelis būdas priversti juos gerbti Europos teisę – įvesti asmeninę atsakomybę teisėjams, griežtai bausti teisėjus už Europos teisės, Europos žmogaus teisių konvencijos ir Europos socialinės chartijos pažeidimus.
7. Jūs esate partijos Tvarka ir teisingumas kandidatas Europos parlamento rinkimuose. Ar galėtumėte pasakyti, kaip partija Tvarka ir teisingumas spręstų namų renovacijos problemą šiuo labai sudėtingu ir sunkiu valstybei bei jos žmonėms laikotarpiu?
Ką aš tikrai galėčiau padaryti išrinkimo į Europos Parlamentą atveju – tai prastumti, kad Europos biudžetas numatytų daugiau lėšų renovacijai. Pagal Strasbūro jurisprudenciją, inicijuosiu visas būtinas tam pataisas. Einu dirbti, o ne ieškoti šiltos vietos, kaip visi 13 Lietuvos atstovų Europos Parlamente, kurie per 5 metus parengė tik 5 teisės aktus. Taip pat kovosiu už tai, kad Lietuvos teisėjai būtų priversti laikytis ES teisės nuostatų, gerbti Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos socialinę chartiją. Deja, tam, kad visiškai išlaisvintume žmones nuo pavojaus patekti į banko vergystę ir nemalonaus tiesos paieškos proceso, reikėtų, kad partija Tvarka ir teisingumas būtų Vyriausybėje, o ne opozicijoje.
8. Finansų ministras jau prakalbo apie pensijų mažinimą. Valdančioji dauguma, atrodo, bankrutuoja, tačiau suspės įstumti pačius neturtingiausius Lietuvos žmones į dar didesnį skurdą. Ar nemanote, kad pribrendo situacija kurti visuomeninę instituciją, paremtą savanorių darbu, padedančią tiems žmonėms teisinėmis priemonėmis ginti savo teises nuo valdžios savivalės? Ar sutiktumėte kurti ir vadovauti tokiai institucijai?
Išrinkimo į Europos Parlamentą atveju planuoju faktiškai įsteigti nemokamą advokatų kontorą, kuri gins eilinį pilietį, o ne „Maximas“. Gaila žiūrėti į tai, kiek daug pagrįstų skundų iš Lietuvos atmeta Strasbūro Teismas – jie tiesiog neteisingai surašyti. O į Liuksemburgo Teismą ir į Europos socialinių teisių komitetą lietuviai iš viso beveik nesikreipia. Mano mokslinių tyrimų vadovas iš Londono universiteto įsteigė nemokamą advokatų kontorą, kuri teikia paslaugas Latvijos ir Rusijos piliečiams. Turiu minčių apie panašų projektą Lietuvoje. Jeigu žmonės pradėtų jungtis į tokį tinklą, kaip Jūs sakote, tikrai pasiektume, kad valdžia atsistotų į savo vietą. Būtent pažabota biurokratija ir gerbiantys žmogų teisėjai man asocijuojasi su žodžiu „tvarka“.
Dėkojame Jums už pokalbį ir nuoširdų rūpestį paprastais mūsų Valstybės piliečiais. Tikimės, kad žmonės pasinaudos Jūsų suteiktomis teisinėmis žiniomis ir imsis ginti savo teisėtus interesus nuo valdžios savivalės. Linkime Jums sėkmės rinkimuose į Europos Parlamentą. Taip pat kviečiame visus Lietuvos žmones nelikti abejingais savo likimui, vaikų ateičiai, ateiti birželio 7 dieną į Europos Parlamento rinkimus ir balsuoti už partijos Tvarka ir teisingumas kandidatus. S. Tomo numeris – 17.
Parengė:
Elena NAUJOKAITIENĖ, Vytautas LUČINSKAS.
Stanislovas Tomas yra partijos Tvarka ir teisingumas narys
