Dar 1996 metais vienoje komandoje žaidę ir tais metais Atlantos olimpinių žaidynių prizininkais tapę garsūs krepšininkai Arvydas Sabonis, Saulius Štombergas ir Gintaras Einikis nė įsivaizduoti negalėjo, kad praėjus 18 metų jų kelius vėl netikėtai suves jų pačių sūnūs.
Tačiau būtent taip ir atsitiko: trenerio karjerą pradedantis S.Štombergas šiemet yra Lietuvos jaunių (iki 18 metų) rinktinės vyriausiasis treneris, o tarp jo treniruojamų vaikinų yra A.Sabonio sūnus Domantas ir G.Einikio atžala Aidas.
Su Domantu Štombergui teko susipažinti jau pernai. Tada jaunasis Sabonis žaidė metais vyresnių vaikinų Europos čempionate ir buvo aiškus komandos lyderis. S.Štombergo vadovaujami 1995 metais ir vėliau gimę vaikinai tada Europos čempionate užėmė penktą vietą.
Šiemet D.Sabonis jau žais su savo bendraamžiais, todėl į rinktinę pretenduoja ir A.Einikis. Jis neužaugo toks aukštas, kaip tėtis (jaunojo Einikio ūgis - 195 cm), tačiau pasižymi taikliais tritaškiais ir sveiku įžūlumu, reikalingu krepšinio aikštelėje.
Beje, tarp vaikinų, pretenduojančių į šių metų Lietuvos jaunių rinktinę, yra ir dar vienas buvusio krepšininko sūnus. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje „Šiaulių“ komandai atstovavusio Sigito Biručio sūnus Laurynas išaugo net iki 214 cm ūgio ir yra aukščiausias komandoje.
S.Štombergas su jaunimu dirba jau ne vienus metus. Praeityje jis treniravo Kauno „Žalgirio“ dublerių komandą, Lietuvos jaunių rinktinę, dalyvauja jaunųjų krepšinio talentų projekte „Samsung karta“ bei kituose jaunimą ugdančiuose projektuose.
Taigi apie jaunių rinktinę ir garsių krepšininkų sūnus – pokalbis su S.Štombergu.
– Treneri, baigėte fizinio pasirengimo stovyklą. Kaip galite įvertinti komandos pasiruošimą?
– Dar tik pati pasiruošimo pradžia. Aišku, iki šiol daug akcentavome bendrą fizinį pasiruošimą. Vaikinai turėjo nemažą krūvį, daug dirbo, todėl nėra kupini energijos. Pirmose rungtynėse buvo daug broko, bet geriau blogai žaidžiant laimėti, negu gerai žaidžiant - pralaimėti. Potencialo dar yra, matyti, ką reikia taisyti.
– Pirmosiose draugiškose rungtynėse laiką aikštelėje stengiatės dalinti visiems po lygiai?
– Jeigu ginamės aktyviai, sunku visiems ilgai žaisti. Mes reikalaujame, kad visi dirbtų maksimaliai. O jeigu taip dirbsi, ilgai aikštelėje neišbūsi. Bandome dažnai keisti krepšininkus, yra daug gerų žaidėjų ir stengiamės visus patikrinti. Turime 16 žaidėjų ir reikia patikrinti, kaip kas jaučia situacijas ir pan.
– Jums pačiam darbas būtent su šia krepšininkų karta yra naujas. Kaip sekasi susipažinti su krepšininkais?
– Praeitais metais dirbau su aštuoniolikmečiais, bet tai buvo 1995 metais gimusi karta, o dabar dirbu su 1996 metais gimusiais vaikinais. Įdomu patikrinti ir palyginti vaikinus. Iš praeitų metų yra Domantas Sabonis. Kol kas dar nesimato žaidimo, todėl sunku kažką lyginti.
– Šioje kartoje aiškus lyderis yra A.Sabonio sūnus Domantas. Jūsų akimis, kaip jis pasikeitė per pastaruosius metus?
– Dar daug nemačiau, kadangi neturėjome daug rungtynių. Treniruotės yra treniruotės, jose kiekvienas atrodo gerai – ką duodi, tą atlieka. O rungtynėse visi atrodo kitaip – ten jau veikia meistriškumas, užtikrintumas. Kol kas tik vienas rungtynes matėme, todėl išvadų daryti nelabai galima. Vyksime į Baltijos taurės varžybas ir matysime, kiek jis pasikeitė, kiek patobulėjo.
– Bet plika akimi matyti, kad jis per metus sutvirtėjo, ar ne?
– Aišku, sutvirtėjo, vis tiek žaidė tarp vyrų. Rimtai dirbo treniruotėse, todėl matyti, kad stipresnis. Tiesa, Ispanijoje jis negaudavo daug žaidimo laiko, todėl jam dar reikės laiko įsižaisti, pagauti rungtynių ritmą. Kai sezoną nežaidi, tai visai kas kita. Jaunimo rinktinėje jis turės progą įsižaisti, pajausti krepšinio malonumą.
– Ar Domantas liks su jumis iki pat Europos jaunių čempionato pabaigos, ar bus pakviestas į vyrų stovyklą?
– Ne aš sprendžiu tuos dalykus. Yra Jonas Kazlauskas, kuris, jeigu matys, kad reikia, arba jeigu bus kažkokių problemų, traumų, galės pasikviesti. Mes jį turime, dirbame su juo ir stengiamės kaip geriau įtraukti į komandą.
– Iš aukštų vaikinų rinktinėje yra 214 cm ūgio Laurynas Birutis, buvusio krepšininko S.Biručio sūnus. Kokį įspūdį palieka šis aukštaūgis?
– Vaikinas kupinas entuziazmo, stengiasi. Jis, aišku, dar lieknas, reikia daugiau jėgos, kad galėtų pasistumdyti, bet yra metais jaunesnis už visus, todėl gana gerai atrodo. Stengsimės jį išnaudoti po krepšiu, nes tokių aukštaūgių, su tokiomis ilgomis rankomis, nėra daug. Stengsimės išnaudoti gerąsias vaikino savybes.
– Šioje komandoje yra dar vienas garsaus krepšininko sūnus – G.Einikio atžala Aidas. Kaip paaiškinti tokį sutapimą?
– Kaip sakoma, buvo laikas, buvo ir vaikas, o dabar visi vaikinai išaugę, ateina jų karta. Tai tik sutapimas, kad šie vaikai atsidūrė vienoje komandoje.
– Kokie varžovai jūsų laukia Europos čempionate?
– Gavome stiprią grupę. Šios kartos prancūzai šešiolikmečių Europos čempionate iškovojo antrą vietą. Dar yra Kroatija, kuri turi stiprius žaidėjus, ir anglai, kuriuos jau kažkiek matėme ir analizavome. Jie susirenka dar sezono metu ir pradeda vienas kitą pažinti, o mes tik dabar bandome atrasti savo žaidimą. Nėra paprasta per mėnesį viską sukurti ir žaisti prieš stiprias komandas. Bet turime talentingų vaikų ir stengsimės užlipti kaip įmanoma aukščiau.
