N. Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“
Policijos veiklos ir finansavimo problemos šią savaitę aptarinėtos Ministro Pirmininko ir Seimo kabinetuose. Policijos finansavimo bėdos iškilo po nusikaltimų, į kuriuos pareigūnai nesureagavo: Kudirkos Naumiestyje ir Klaipėdos rajone, kur penkias valandas nesulaukusi pagalbos buvo nužudyta keturių mažamečių mama. Komentuodamas pastarąjį nusikaltimą policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis jau pripažino, kad žmogžudystė įvyko dėl netinkamos pareigūnų reakcijos.
Policija tikina, kad galimybių užtikrinti visuomenės saugumą ne visuomet yra dėl drastiškai – per penkerius metus 200 mln. litų – sumažinto finansavimo. Premjeras šiais metais policijai žada ne daugiau 2–3 mln. litų. Dalis šios sumos turėtų tekti pasieniečiams. Vyriausybės vadovas sako, kad apie didesnį finansavimą bus galima kalbėti tik kitais metais. Tiesa, kokio dydžio, irgi neaišku.
Nemiros Pumprickaitės kalbintas LRT televizijos laidos „Savaitė“ svečias generalinis policijos komisaras S. Skvernelis pripažino savo pavaldinių darbo spragas, galėjusias lemti tragišką nusikaltimo Klaipėdos rajone baigtį, tačiau pats savo veiklos vertinti nesiėmė.
Ką pakeis Premjero pažadėti 2–3 mln. litų? Juk pareigūnų profsąjungos atstovas sako, kad finansavimą reikia didinti 10 proc., t.y. 60 mln.?
Pasitarime buvo ieškoma finansavimo šaltinių šiais metais, nepaisant kitų metų perspektyvų, kurios galbūt bus geros. Vis dėlto injekcijos reikalingos jau šįmet. Tuos pinigus skirtume kasdieninei veiklai. Norėtume priimti daugiau pareigūnų, pakelti pareigūnų darbo užmokestį, mokėti tinkamus priedus. Lėšos reikalingos tam, kad galėtume išleisti dirbti tiek ekipažų, jog būtų užtikrinamas tinkamas reagavimas ir nenukentėtų ikiteisminis tyrimas.
Ar 2 – 3 mln. užtektų?
Tai tikrai ne ta suma... Mes esame labai didelė organizacija, vienijanti daugiau nei 11 tūkst. žmonių, įskaitant laisvą samdą ir karjeros tarnautojus.
Praėjusios kadencijos Seimas žadėjo skubiai priimti Policijos įstatymą, bet ankstesnio Seimo jau nėra, tad nėra ir įstatymo. Koks jo likimas?
Jis pateko baigiantis Seimo kadencijai, rinkimų metu. Matyt buvo kitų rūpesčių, kitų prioritetų, tad įstatymas liko pateikimo stadijoje.
Ar bandėte ką nors daryti, imtis kokių nors žingsnių jau su naujuoju Seimu?
Bandome. Jau dvejus metus dieną ir naktį galvojame, dirbame.
Prieš dvejus metus buvo kita valdžia, dabar – nauja.
Dėl to paties klausimo kalbamės ir su šia valdžia. Štai vakar kartu su Vidaus reikalų ministru lankiausi vienoje iš Seimo frakcijų. Ten apie tai ir kalbėjome. Šis įstatymas mums būtinas, jį reikia priimti.
Policijos bėdos išryškėjo po dviejų skandalingų įvykių. Noriu sugrįžti prie Klaipėdos rajone nužudytos moters. Jūsų pavaldinys Klaipėdos policijos darbuotojas mūsų žurnalistei paaiškino, kad vidinis tyrimas jau parodė, jog kalta Bendrojo pagalbos centro darbuotoja ir vidaus tyrimas baigiamas, tik laukiama atsakymo iš centro, kaip jie nubaudė savo darbuotoją. Kai žurnalistė pranešė, kad būtinai apsilankys ir pagalbos centre, policininkas bandė ją atkalbėti, nes tai esą paveiks centro sprendimą. Paklausykime šio pokalbio.
„Lyg ir norėtume jau baigti, tačiau viską persiklausę įžvelgėme, kad yra Bendrojo pagalbos centro gautas pranešimas. Kiek kokybiškai jis perduotas policijai? Kreipėmės į Bendrąjį pagalbos centrą [prašydami], kad jie įvertintų darbuotojos veiksmus, kaip buvo įvesta informacija į registrą ir perduota policijai. Norėtųsi sulaukti [atsakymo] ir iš ten. Bet aš nenorėčiau, kad žiniasklaida darytų įtaką. Po to jų išvada gali būti neobjektyvi“, – žurnalistei sakė Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės vyriausias tyrėjas Gediminas Savickas.
Kalbama apie galimą žiniasklaidos įtaką, nes žurnalistė pasakė irgi vyksianti informacijos į Bendrąjį pagalbos centrą. Komisare, ar Jums buvo žinoma, kad Jūsų pavaldiniai taip elgėsi: mėgino ne tiek savo darbą tirti, kiek permesti atsakomybę Bendrojo pagalbos centro darbuotojai?
Susipažinę su pirmine medžiaga, deja, iš tikrųjų pamatėme labai negražią situaciją. Esu susipažinęs su ta išvada, kuri yra sustabdyta. Į ją pažiūrėjęs, nematau jokio pagrindo teigti kitaip: kaip minėjau, tame įvykyje mūsų kaltės nėra. Jau galima patvirtinti – tai nebuvo pranešimas apie galimą smurtą, tiesiog informacija Bendram pagalbos centrui. Tas įvykis tapo C tipo, tad jis perduodamas mūsų apskrities budėtojams. VPK operatyvaus valdymo skyriuje buvo priimtas sprendimas, kad šsii įvykis yra komisariato lygmens, todėl jis pateko į Klaipėdos rajoną. Ten ir prasidėjo, švelniai tariant, nesusipratimai, tiksliau, galimi pažeidimai, kurių pasekmės labai liūdnos.
Sakote, C kategorija, nėra smurto. Bet Bendrojo pagalbos centro užpildytoje ir išsiųstoje anketoje užfiksuota, kad yra teismo sprendimas, jog tas žmogus negali lankytis tuose namuose. Ar ne Jūsų įsakymu įstatymas turėjo būti vykdomas ir policija turėjo užtikrinti jo vykdymą?
Nežinau, galbūt. Tai nustatys ikiteisminis tyrimas. Trūko užsispyrimo į šį įvykį pažiūrėti neformaliai, per galimą pavojaus prizmę, o tas žmogus juk buvo žinomas. Jis buvo teistas už analogiškus pažeidimus jau 4 kartus. Dabar turime faktą: žmogus žuvo ir keturi vaikai liko našlaičiai.
Noriu pasiūlyti pasiklausyti dar vieną pokalbio fragmentą. Tas pats pareigūnas mūsų žurnalistei atskleidžia ikiteisminio žmogžudystės tyrimo duomenis – neigiamai apibūdina auką, nors ikiteisminis tyrimas – ne jo kompetencija, jis vykdo tik vidaus patikrinimą policijoje.
„Lyg ir buvo daugiau nei penkių [promilių] girtumas. Paklausinėjus aiškėja, kad jie abu girtaudavo. Ir žmona. Jos girtumas buvo daugiau nei penkių promilių“, – žurnalistei sakė Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės vyriausias tyrėjas Gediminas Savickas.
Visų pirma, žinome, kad tai netiesa: moteris negirtaudavo, o ir kaimynai paneigė tokias kalbas. Visų antra, ar galite pasitikėti pareigūnu, kuris taip daug kalba ir net ne tai, kas yra jo kompetencija?
Dėl šių detalių, kurias pirmą kartą išgirdau, galiu pasakyti, kad tikrai negalima jų viešinti. Tos promilės ir kaip jos atsirado – tai yra ikiteisminio tyrimo dalykas.
Kaip manote, ar teks Jūsų pavaldiniams dėl šio įvykio sėsti į teisiamųjų suolą?
Negalėčiau sakyti, kad pareigūnai tai darė tyčia, specialiai, aplaidžiai, tingėjo. Ikiteisminis tyrimas parodys, ar tie žmonės bus nuteisti, ar ne.
Sakote, kad jie nieko nedarė tyčia, nebuvo tyčinių veikų, aplaidumo. Jiems niekas neprikiša, kad taip atsitiko tyčia. Prikiša tai, kad nebuvo įgyvendintas įstatymas, nebuvo užtikrintas jo veikimas, nebuvo vykdomas Jūsų įsakymas ir, galų gale, buvo bandoma atsakomybę permesti Bendrojam pagalbos centrui.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Bendrasis pagalbos centras pagal tipinius klausimus įvykį priskyrė C kategorijai, taigi mūsų atsakomybės kaip ir nėra. Vis dėlto yra numatyta, kad [kategorija] turi būti įvertinta ir ją galima iš C į kitą. Tai gali padaryti operatyvaus valdymo pareigūnas. Kaip minėjau, tai, švelniai tariant, nėra malonus įvykis nei Policijos departamentui, nei man, kaip vadovui, nei jų tiesioginiams viršininkams.
Jeigu Jums reikėtų įvertinti savo veiklą, kaip Jūs pats ją vertinate?
Tą reikia daryti kitiems. Aš tikrai niekada pats savęs nevertinu. Tai vertina mano tiesioginis vadovas – Vidaus reikalų ministras, kuriam esu pavaldus, ir šalies Prezidentė, kuriai esu atsakingas.
Ačiū, kad dalyvavote laidoje ir atsakėte į klausimus.
