„Yra pasiūlymas ieškoti galimybių galbūt vienam iš lenkų prekybos tinklų pasižiūrėti, ar būtų perspektyvu investuoti Lietuvoje“, - BNS antradienį sakė S.Skvernelis.
Lenkijos investicijas į Lietuvos ekonomiką S.Skvernelis pirmadienio vakarą aptarė su Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos pirmininku Jaroslawu Kaczynskiu.
Kol sprendimai nepriimti, S.Skvernelis konkretaus prekybos tinklo neįvardijo. Daugiausia parduotuvių Lenkijoje turi prekybos tinklai „Žabka“ ir „Lewiatan“. Populiarias parduotuves „Biedronka“ valdo Portugalijos verslininkai.
„Lenkijos ekonomika stipriai auga ir Lietuva pasiruošusi priimti investicijas. Kalbant apie prekybos tinklus, vaistų rinką, transporto infrastruktūrą investicijos yra laukiamos ir tai buvo aptarta“, - teigė S.Skvernelis.
Lietuvoje didžiausią mažmeninės rinkos dalį turi „Maxima“, po jos seka „Iki“, „Norfa“ ir „Rimi“. Pernai birželį į rinką atėjo Vokietijos tinklas „Lidl“. Mažesniuose miestuose ir miesteliuose prekybos tinklą yra išvysčiusi „Aibė“. Šiemet iš Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos pasitraukė Suomijos prekybos tinklas „Prisma“.
S.Skvernelio susitikimas su J.Kaczynskiu pirmadienio vakarą už uždarų durų truko daugiau kaip tris valandas. J.Kaczynskis formaliai neužima jokių pareigų Lenkijos vyriausybėje, bet daugelis apžvalgininkų jį vadina įtakingiausiu Lenkijos politiku.
Ministras pirmininkas sakė susitikime aptaręs tolesnes Lenkijos „Orlen“ investicijas į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose ir išgirdęs patikinimą, kad Lenkija pasirengusi investuoti į geležinkelio „Rail Baltica“ ir magistralės „Via Baltica“ vystymą.
Svarbus lūžis dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose įvyko birželio mėnesį, kai sutartį dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų pasirašė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos įmonė „Orlen“, valdanti naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose. Taip nutrauktas daug metų trukęs ginčas dėl Lenkijos investicijų Lietuvoje.
Dvišaliuose santykiuose daugiausia įtampos kelia nesutarimai dėl tautinių mažumų padėties.
