"Kaip ir praėjusiais metais, neplanuojame jokio atokvėpio, ilsėtis nebus kada", - apie sezono planus kalba dvivietės irkluotojas Saulius Ritteris.
Per Londono olimpines žaidynes, kartu su komandos draugu Rolandu Maščinsku porinių dviviečių valčių varžybose rungtyniavęs finale ir užėmęs šeštą vietą, Saulius Ritteris kupinas ambicijų dar svariau pasirodyti per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, kuriam jos bus antrosios.
„Įtemptai rengiuosi šių metų sezonui. Nuo sausio mėnesio su kitais Lietuvos rinktinės irkluotojais tris savaites treniravausi Bulgarijoje, stiprėjome fiziškai ir daug slidinėjome. Porai savaičių sugrįžome į namus ir toliau pasirengimą tęsiame Graikijoje. Dabar pakankamai daug irkluojame“, - sako Saulius Ritteris.
Į Lietuvą tuoj atkeliaus pavasaris, kada dalyvausi pirmosiose varžybose?
Kovo pabaigoje, kada Sidnėjuje vyks pirmasis Pasaulio taurės varžybų etapas. Sezonas nebus lengvas, tai bus naujų išbandymų sezonas. Kaip ir praėjusiais metais, neplanuojame jokio atokvėpio, ilsėtis nebus kada.
Padaugės varžybų, kurias visada norisi laimėti. 2013-aisiais praleidome pirmąjį Pasaulio taurės varžybų etapą, šiemet daugiau stengsimės rungtyniauti ir namuose.
Nuolat tave matome su drauge, gal tavo gyvenime įvyko kai kurių permainų?
Sportas – mano visas gyvenimas. Vestuvių dar nekeliame, nors draugaujame gana seniai. Mano ir draugės gyvenimas stabilus, esame pastovūs. Norėčiau, kad ir toliau viskas taip klostytųsi, kaip ir ankstesniais metais. Džiaugiuosi, kad ir gyvenime, ir sporte yra kur tobulėti.
Kaip trumpai apibūdintum praėjusį sezoną?
Nors mus ir persekiojo antrųjų vietų sindromas, tačiau metai buvo įspūdingi. Gerai rungtyniavome per pasaulio ir Europos čempionatus, Universiados varžybas. Labai daug optimizmo suteikė Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Premjero Algirdo Butkevičiaus sveikinimai, šalies vadovai didžiavosi mūsų pergalėmis.
Mano pergalėmis labai džiaugiasi ir tėvai - Viktoras Ritteris ir Jūratė Jovaišaitė - praeityje buvę irkluotojai, kurie mane sudomino šita sporto šaka. Krepšinis ir plaukimas pasidarė nebeįdomūs, irklavimo pratybas pradėjau lankyti 2002 m, kai man 14 metų. Mano pirmoji trenerė - Aldona Tamulevičienė.
Gal šiemet antrosios vietos bus nustumtos į šalį?
Norėtųsi, kad taip būtų, su komandos draugu Rolandu Maščinsku ta linkme ir dirbame. Svarbu, kad užtektų sveikatos ir būtų motyvacijos. O jų abiejų yra.
Kiek laiko jau nebuvai irklavęs?
Nuo gruodžio 23-iosios dienos.
Ar rankos jau pasiilgo irklų?
Pasiilgo, netgi kaip pasiilgo. Pažiūrėkite, kokios jos švarios, nėra jokių pūslių. Pavasarį vaizdas bus kitoks.
Žiemą irklavimą keičia konceptai, ant kurių irgi irkluojate 2 km distanciją. Ar jie tau patinka?
Patinka nepatinka, bet jie mums reikalingi. Gruodžio mėnesį dalyvavau Lietuvos irklavimo federacijos klubų fondo konceptų varžybose, sausio pradžioje per Lenkijos čempionatą užėmiau antrą vietą.
Praleidau šiemetinį čempionatą Trakuose, nes žinojau, kad vasarį Graikijoje, jeigu bus geras oras, jau dalyvausiu kontrolinio pobūdžio varžybose ant vandens, o jeigu oras bus prastas – lauks konceptų varžybos. Kada artėja pavasaris, jau reikia daugiau laiko skirti pratyboms, o ne kiekvieną savaitgalį dalyvauti konceptų varžybose.
Ar dar studijuoji Mykolo Riomerio universitete?
Taip, siekiu viešojo administravimo žinių. Studijuoju neakivaizdiniu būdu, man sudarytos ganėtinai geros sąlygos.
Marytė Marcinkevičiūtė
