Parašęs tris pirmąsias Priešpriešų dalis, buvau kaip ir tikras, kad pakaks, tačiau pats gyvenimas parodė, jog teks šią temą vystyti ir toliau. Reikalas tas, kad vienos tokios priešpriešos nebe liudininku, o dalyviu tapau aš pats.
Ne paslaptis, kad kandidatuoju į Lietuvos Seimą toje pačioje Baltijos apygardoje, kurioje balotiruojasi ir dabartinis seimūnas Evaldas Jurkevičius. Taip, tai tas pats E.Jurkevičius, kurį net jo partijos bendražygiai nureitingavo ar tik ne į 150 vietą TS – LKP rinkiminiame sąraše. Tačiau po to kai šis ponas iš visų jėgų užgulė Neringos Venckienės imunitetą svarsčiusios ir galop jį atėmusios komisijos valdymo svertus – žiūrėk, niekam nežinomu būdu buvo kilstelėtas tame pačiame sąraše nei daug, nei mažai – per 100 vietų. Čempionas, ne kitaip! Štai kaip aukštai vertinamas mauro darbas dabartinių sistemos lėlininkų ir jų šulų.
Taigi, su šiuo ponu turėjau sėdėti prie vieno stalo Klaipėdoje vykusių priešrinkiminių debatų metu. Įdomioji dalis yra ta, kad atstovauju diametraliai priešingą požiūrį į tai, kas yra teisingumas ir kaip jis turi būti įgyvendinamas, ir man neatrodo teisinga, kai 240 žaliūkų gauja, vykdanti nežinia kieno įsakymą – atrodo, kad privačios antstolės – jėga įsiveržia į žmonių namus, trypia valstybinę vėliavą ir grobia klykiantį iš baimės vaiką. E.Jurkevičius tai ne tik pateisina - jis tai vykdo ir pratęsia savo veiksmais jau minėtoje komisijoje. Na, gauna ir atlygį – aukštesnę vietą sąraše. Tačiau startuoti 50 numeriu su partija, kuriai vadovauja labiausiai nemėgstamas Lietuvoje politikas, matyt, yra maža laimė ir ponas E.Jurkevičius bando savo šansus taip pat ir vienmandatėje apygardoje – o gal gi pasiseks? Savo ruožtu aš kandidatuoju savarankiškai, kaip nepartinis kandidatas, kurį taip pat iškėlė ir Lietuvos sąrašas. Tačiau poną E.Jurkevičių matyt labiausiai neramina tai, kad lankydamasi Klaipėdoje jo taip nekenčiama Neringa Venckienė apsilankė mano rinkimų būstinėje, kur bendraudama su rinkėjais atviru tekstu išreiškė savo paramą man štai tokiais žodžiais:
- Šarūnas Navickis kaunasi prieš mane svarsčiusios Seimo komisijos pirmininką E.Jurkevičių, todėl visus, kurie mane palaikote, prašau balsuoti už Šarūną.
Taip pat ji pabrėžė, kad Baltijos apygardoje Drąsos kelias nekėlė kito kandidato, kad kuo daugiau DK palankių rinkėjų balsuotų už mane. Suprantama, po tokių pareiškimų E.Jurkevičiaus šansai, jei jų ir būta, sumažėja dar labiau, o mano atitinkamai išauga. Ta proga pastebėsiu, kad minimas ponas keistoku būdu mėgaujasi tuo savo poelgiu Seimo komisijoje ir savo internetiniame puslapyje laiko paveikslėlį, kuriame jis vaizduojamas kaip didelė storpilvė beždžionė, letenoje gniaužianti tuomet dar teisėją N.Venckienę.
Štai šį vaizdelį, kurį atsispausdinau iš oficialaus jo puslapio – taigi, tai nėra pikto dailininko kerštas ar dar kas nors panašaus, o faktiškai paties E.Jurkevičiaus reklama – ir parodžiau viešai tų debatų metu, kai rengėjai mus susodino už vieno stalo. Personažui (ne nupieštajai beždžionei, bet modeliui) trūko nervai ir jis suskubo pagrasinti, kad jau kitą savaitę aš už tai atsiimsiąs – na, dabar laukiu, ką gi jis darys? Mat šis žmogus garsus tiek pareiškimais, esą vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų pasitikrinti psichiką prieš leidžiant jiems spręsti rimtus klausimus – berods, tai buvo siejama su jų turto palikimu, bet gal tiktų ir prieš leidžiant balsuoti? – tiek ir ryžtingais poelgiais, vaikantis kažkokį iškrypėlį, galimai filmavusį jo žmoną iš (hm... kaip čia išsireiškus, kad nesmirdėtų?), na, viešajame tualete vaizdu iš apačios. Įdomus žmogus, įdomūs ir atsitikimai.
Taigi, turiu laimės susidurti rinkimuose štai su tokiu kandidatu. Kaip matote, viskas viename arba kaip žinomoje reklamoje – „apie viską pagalvota“. Primenu, jis yra keliamas bei aktyviai remiamas šiuo metu Lietuvą valdančios ir koalicijoje dominuojančios partijos.
Na, o aš, savarankiškai išsikėlęs nepartinis, paklaustas, po kokia vėliava einu į rinkimus, atsakau, kad po Lietuvos. Man atrodo, kad tai teisingiausias pasirinkimas – juk neatsitiktinai miestų aikštėse ir krantinėse rašėme Tie-sos!
