Korėjiečių laikraštis „Joong Ang Daily“ pranešė, kad apie gana gudrų Šiaurės Korėjos planą savo pietų kaimyno kompiuterius užtvindyti virusais. Ir šis planas, beje, iš dalies pavyko, kadangi būtent tai leido atlikti „DDoS“ ataką prieš P. Korėjos mieste Inčchon esančio oro uosto interneto puslapį.
Kai kam gali pasirodyti juokingas naujasis Š. Korėjos ginklas, tačiau Trojos arkliu tapo Pietų Korėjoje beprotiškai populiarūs kompiuteriniai žaidimai.
Korėjiečių policijos teigimu, šios šalies pilietis Džo (vardas išgalvotas) nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio keletą kartų lankėsi Šiaurės Rytų Kinijos mieste Šenjane, kur jis susitiko su Š. Korėjos vienos iš prekybinių kompanijų atstovais. Teigiama, kad verslininkas paprašė sukurti keletą kompiuterinių žaidimų, o tai ir buvo padaryta. Džo buvo įsitikinęs, jog tai – geras sandoris (gimtinėje jam tai būtų atsiėję tris kartus brangiau). Gavės žaidimus, jis juos parsivežė į P. Korėją ir pardavė vietos online žaidimų operatoriams. Pasirodo, kad kompiuteriniai žaidimai buvo užkrėsti virusais, o policijos tyrėjai tvirtina, jog Džo apie tai puikiai žinojo.
P. Korėjos žaidėjų kompiuteriai, buvo užkrėsti virusais ir paversti „zombiais“, vėliau sujungti į botnet tinklą, kuris ir pradėjo atakuoti minėto oro uosto interneto puslapį. Galima priminti, kad tai yra jau antras Š. Korėjos bandymas per paskutinius keletą mėnesių surengti elektroninę ataką prieš geopolitinį priešą. Anksčiau buvo bandoma trikdyti GPS signalą, kuris turėjo apsunkinti jūros ir oro transporto kontrolę.
Kalbant apie kompiuterinius žaidimus, tai nėra naujas būdas kibernetinei atakai surengti. Anksčiau tuo naudodavosi programinės įrangos piratai, kurie anksčiau būdavo didžiausi kenkėjų platintojai visame pasaulyje. Noras įsigyti žaidimą už dyką – galingas ginklas, dažnai atsisukantis prieš pačius norinčiuosius.
Ar didelę kibernetinę grėsmę šiandien kelia Šiaurės Korėja? Be jokios abejonės, virtualių pavojų rinkoje pastaroji valstybė – aktyvus žaidėjas. Šalis ilgą laiką investavo nemažas lėšas į šią sritį. Tuo tarpu ekspertai mano, jog vargu ar šiaurės korėjiečius palaikančios Kinija ar Rusija dalinsis su jais savo paslaptimis. Jei yra pinigų, surasti laisvai samdomus hakerius iš užsienio valstybių ne taip jau ir sudėtinga. Kiek tokios „investicijos“ bus naudingos badaujančiai šaliai, čia jau kitas klausimas.
