Prie Nigerijos krantų pagrobtų penkių lietuvių vadavimo veiksmų turėtų imtis Užsienio reikalų ministerija (URM) ir kompanija, kuriai priklauso užgrobtas laivas. Piratai greičiausiai reikalaus išpirkos, tačiau kas ją mokės, turi tartis valstybė su laivininkystės įmone, teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) Tarptautinės ir Europos Sąjungos katedros vedėjas prof. dr. Saulius Katuoka.
Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas susiklosčiusią situaciją, kitų šalių patirtį susidūrus su jūrų piratais ir kokių tolimesnių veiksmų turėtų būti imamasi, S. Katuoka sakė, kad piratavimas pastaruoju metu - paplitęs reiškinys, o dabartinis atvejis - ne pirmas, kai Lietuvos Respublikos piliečiai tampa įkaitais. Tarptautinės jūrų teisės ekspertas priminė, kaip kovo mėnesį į Somalio piratų nelaisvę buvo patekęs klaipėdietis Pavelas Galijevskis. Jis plaukė Norvegijos kompanijos "Salhus Shippuing AS" tanklaiviu "Bow Asir". Ši istorija baigėsi laimingai, jūrų piratams sumokėjus išpirką. Tąsyk Norvegijos laivas buvo išlaisvintas norvego ir privačios firmos pastangomis. Sraigtasparniu buvo nuleisti pinigai, kuriuos piratai pasidalino.
Pasak S. Katuokos, piratavimo tikslai įvairūs. Dažniausiai piratai siekia užgrobti krovinį ir pasipelnyti. Šiuo atveju plėšikai, pamatę, kad krovinys, šaldyta žuvis, nevertingas, nusprendė įkaitais paimti penkis įgulos narius.
"Veiksmų turi imtis URM - kaip pagrindinė institucija - ir iniciatyvą turi rodyti ta kompanija, kuriai priklauso laivas. Man atrodo, dėl jų veiksmų turi atsirasti tam tikras rezultatas", - sakė MRU profesorius.
Jis pridūrė, kad artimiausiu metu turėtų paaiškėti ir piratų reikalaujama išpirkos suma. Tiesa, kas ją turėtų mokėti, priklausys nuo laivo savininkų ir valstybės susitarimo.
"Čia turi tartis ir valstybė, ir privati bendrovė. Sumos dažniausiai priklauso nuo krovinio vertės. Be abejonės, jie (piratai- ELTA) galbūt atsižvelgs, kad krizė, kad Lietuva mažytė, o gal ir neatsižvelgs. Nežinau, ar Nigerijos piratai įsivaizduoja, kas tai yra Lietuva - turtinga šalis, neturtinga šalis. Piratavimas - organizuotas nusikaltimas. Yra ir vadovai, ir vykdytojai, yra pagalvota, kaip elgtis ir kokios sumos reikalauti. Greitai sužinosime, kokios sumos jie reikalauja", - kalbėjo S. Katuoka.
Kaip jau ELTA skelbė, naktį iš pirmadienio į antradienį prie Nigerijos krantų užpultas AB "Limarko laivininkystės kompanija" priklausantis laivas "Saturnas", plaukęs su Lietuvos vėliava, įkaitais paimti penki įgulos nariai. Jų buvimo vieta aiškinamasi.
Pasak URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktoriaus Rolando Kačinsko, užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, sužinojęs apie įvykį, nutraukė savo atostogas.
Tai yra pirmas atvejis, kuomet Lietuvai tenka savarankiškai gelbėti į piratų nelaisvę patekusius savo piliečius, bet šie pagrobtieji nėra pirmieji lietuviai, pakliuvę į jų nelaisvę.
Pasak URM atstovo, po susitikimo Lietuvos diplomatijos vadovas Klaipėdoje po susitikimo su laivybos kompanijos generaliniu direktoriumi susirinkusiems žurnalistams pranešė, kad šiai situacijai spręsti yra įkurta krizės valdymo grupė, užmegzti kontaktai su partneriais, dėl tolimesnių veiksmų tariamasi su laivininkystės kompanija.
Ar už pagrobtus lietuvius prašoma išpirkos, neatskleidžiama.
Jūrų saugumo komiteto duomenimis, šiuolaikiniai piratai dažniausiai siaučia trečiojo pasaulio valstybių vandenyse. Nesaugiausiomis laikomos Pietryčių Azijos, Rytų Afrikos bei vakarinės Pietų Amerikos pakrantės.
Pastaruoju metu ypač pavojingos tapo Afrikos pakrantės.
Į pavojingiausių regionų dešimtuką, kuriam tenka daugiau kaip du trečdaliai užpuolimų, patenka Nigerija, Vietnamas, Gajana, Ekvadoras ir Adeno įlankos bei Raudonosios jūros regionas.
