Trečiadienį Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipa stos į dar vieną mūšį Eurolygos turnyre ir savo aikštelėje bandys palaužti šį sezoną tik kartą suklupusią Darjušo Lavrinovičiaus atstovaujamą Stambulo „Fenerbahce Ulker“ ekipą.
Nors Lietuvos čempionų atakų organizatorius Šarūnas Jasikevičius pripažįsta, kad „Lietuvos ryto“ žaidimas dar nėra toks, kokio reikėtų, krepšininkas neslepia ambicijų trečiadienį sirgaliam padovanoti pergalę.
– Ar komandą paveiks savaitgalį patirtas pralaimėjimas „Žalgiriui“?
– Tikėkimės, kad ne. Nuotaikos, aišku, liūdnokos, tačiau tai, kas buvo sekmadienį, jau praeityje ir dabar svarbiausia ruoštis trečiadienio rungtynėms, kurių svarbos aiškinti turbūt nelabai ir reikia.
– Kaip pats jaučiatės komandoje? Jau lengviau?
– Kiekvieną dieną vis geriau, bet laiko dar tikrai reikia.
– Stebėjote pirmąsias rungtynes su „Fenerbahce Ulker“?
– Taip, stebėjau. Nelabai ten buvo ko galima ir tikėtis. Tik naujas treneris į „Lietuvos rytą“ buvo atvažiavęs, nauji žaidėjai, kai kurie traumuoti.
– O tai nugalima komanda?
– Tai ne... Tai tada liekam namuose ir niekur nevažiuojam... Aišku, kad nugalima. Visos komandos nugalimos, tik reikia žaisti.
– Kurie varžovų komandos žaidėjai atrodo pavojingiausi?
– Jų komanda – labai gerai subalansuota. Daug gerų žaidėjų. Nuo pat sezono pradžios jie dirba su geru treneriu ir žaidžia tarsi vienas kumštis. Jų vaizdo įrašų dar nežiūrėjome, bet tai komanda, kuri turi balansą tarp išorinio ir vidinio žaidimo. Jie gerai ginasi, laikosi disciplinos, turi patyrusių žaidėjų kiekvienoje pozicijoje. Tai ekipa, kuri, mano manymu, realiai pretenduos į aštuntuką, ar net ketvertuką.
– Po rungtynių su „Žalgiriu“, jūsų nuomone, ko labiausiai trūksta komandai?
– Trūksta buvimo kartu. Šioje komandoje nėra pastovumo. Keitėsi treneriai, keitėsi žaidėjai. Kai kurie krepšininkai traumuoti. Situacija nėra gera, to net nereikia aiškinti. Šiai ekipai reikia laiko.
Gerų žaidėjų dabar jau turime, tik reikia juos suburti į vieną kumštį ir galėsime žaisti. Bet tam mes nelabai turime laiko, todėl dabar reikia žaisti, kaip išeina. Turime stengtis, atiduoti visą save, o kaip bus, taip bus.
– Kaip pavyksta pasidalyti vaidmenimis su Khalidu El–Aminu, kai kartu būnate aikštelėje?
– Tiek jis, tiek aš galime žaisti atakuojančiu gynėju, todėl jokių problemų čia nėra. Mums paprasčiausiai reikia pabūti kartu, susižaisti ir ateityje tai gal duos rezultatų. Dabar visą tą nesusiklausymą reikia kompensuoti dideliu nori, individualiu meistriškumu. Žaidžiame savo salėje, žmonės mums padės, bet galutinio rezultato tai nepadarys.
– Pasigirdo kalbų, kad nepatekus į „Top–16“ paliksite „Lietuvos ryto“ komandą.
– Klausk to, kas tau taip pasakė. Aš savo kontrakto nekomentuosiu. Tai yra klubo reikalas. Mano reikalas yra žaisti ir atsakinėti į klausimus apie žaidimą, o ne apie kažką kitą.
