Ar Lietuvoje jau baigėsi krizė? Šis klausimas vis dažniau nuskamba viešoje erdvėje, tačiau atsakymo į jį pateikti nesiryžta niekas. Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas tikina, kad Lietuvoje krizė nuolatinė ir daugialypė, todėl, kad ji baigiasi – tik iliuzija.
Knygoje „Lietuvos krizės anatomija“ finansų analitikas įdėmiau pažvelgė į reiškinius, lėmusius finansų krizę Baltijos šalyse ir visame pasaulyje. „Suskaičiavau, kad paskolų skaičius krenta lygiai 25 mėnesius, kai augimas nuo 2003 metų iki 2008 metų pabaigos buvo 40 proc., – pasakojo S. Jakeliūnas Laisvojo universiteto (LUNI) surengtoje paskaitoje. – Paskolų portfelis augo 5-6 kartus sparčiau nei ekonomika.“ Anot finansų analitiko, pavyzdžiui, Lenkijoje paskolų portfelis augo kur kas nuosaikiau, todėl ten tokios gilios krizės nejusti.
Aiškindamas, kas, jo nuomone, lėmė krizės pradžią Lietuvoje, S. Jakeliūnas negailėjo kritikos ir Lietuvos bankui. „Buvo remiamasi vienu parametru: paskolų portfelio santykiu su bendruoju vidaus produktu (BVP). Lietuvoje santykis buvo apie 60 proc., o visoje Europoje – apie 100-150 proc. Kaimynų estų ir latvių paskolų portfelio ir BVP santykis buvo virš 100 proc. Tačiau į paskolų portfelio augimo tempą niekas dėmesio nekreipė“, – pasakojo finansų analitikas.
Į spartų paskolų portfelių augimą, skolų didėjimą dėmesys buvo atkreiptas po Amerikos investicinio banko „Lehman Brothers“ griūties, po panašių įvykių Islandijoje, kai nesėkmes patyrė net keli šios šalies bankai, po „Parex“ griūties Latvijoje. „Tada buvo suprasta, kad prisiskolinta per daug, pernelyg rizikingai, o paskolos smarkiai atitrūkę nuo indėlių“, – aiškino S. Jakeliūnas.
Pasikeitus Lietuvoje esančių bankų finansavimui, paskolų portfelis ėmė mažėti. S. Jakeliūnas pastebėjo, kad 55 proc. paskolų buvo suplaukę į nekilnojamo turto (NT) rinką, kurioje iki krizės paskutinį kartą kainos šoktelėjo 30 proc. per metus.
„Problema tapo ne pinigų trūkumas, o pasikeitę standartai, o ekonomistai dar nuo 2004 metų kalbėjo apie Lietuvoje bręstantį NT kainų burbulą. Taigi, kitaip sakant, Lietuvoje sprogo privačios paskolos burbulas“, – sakė jis.
Nuo 2008 metų iki 2010 metų valdžios sektoriaus įsiskolinimas padidėjo nuo 18 mlrd. litų iki 36 mlrd. litų, tad dabar finansų analitiko skaičiavimais, kiekvienas šalies pilietis skolingas po maždaug 14 tūkst. litų. Anot S. Jakeliūno, priimtas sprendimas nesiskolinti iš Tarptautinio Valiutos Fondo buvo klaida, kadangi dabar tenka mokėti dideles palūkanas. „Vien palūkanos valdžios skolai sudaro apie 1,9 mlrd. litų – tai daugiau, nei lėšos, skirtos krašto apsaugai“, – pastebėjo jis.
Pasak S. Jakeliūno, jokia vyriausybė nėra pajėgi susidoroti su krize. „Krizė tęsiasi, atsigavo tik eksportas“, – apibendrino jis.
