Kauno nusikaltėlių šului Henrikui Daktarui netrukus bus primintas prieš 14 metų šaltakraujiškai nužudytas jo geras pažįstamas, anuomet garsus kaunietis verslininkas Sigitas Čiapas.
Šią vasarą teismą pasieks didelė rezonansinė byla – pareigūnai baigė tirti bylą, kurioje Kauno Daktarų gaujos nariai kaltinami koncerno „Agora“ prezidento S. Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno žmogžudystėmis.
Senus Daktarų nusikaltimus jau atskleidę Kriminalinės policijos biuro darbuotojai mano, kad su šiuo nužudymu yra susijęs Lukiškių vienutėje teismo laukiantis H. Daktaras.
1996-ųjų ankstų balandžio 5-osios rytą į BMW automobiliu iš savo namų beišvažiuojantį 32 metų S. Čiapą ir jo vairuotoją pasipylė kulkos. Abu vyrai žuvo iškart.
Už vyro nugaros sėdinčiai Jolantai Čiapienei kulka nudrėskė kaktą. Visai nedaug trūko, kad ji būtų įstrigusi moters galvoje.
Po apžiūros Kauno morge ekspertai iš S. Čiapo kūno išėmė 34 kulkas.
Kruvinoje akcijoje – 10 asmenų pavardės
„Nustatyta, kad S. Čiapo ir jo vairuotojo V. Varno nužudymo organizavime ir vykdyme dalyvavo daugiau kaip 10 asmenų, taip pat galėjo prisidėti prie šio nusikaltimo ir daugiau, tačiau jie vykdė tokius techninius, epizodinius, parengiamuosius veiksmus ir nėra duomenų, kad jie žinojo apie rengiamą nužudymą. Apie 10 asmenų duomenys yra surinkti, kad jie padarė nusikaltimą. Tiesa, dalis jų yra iš Kauno nusikalstamo pasaulio, yra ir mirusių, ir žuvusių“, – praėjusį penktadienį žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.
Nenorėdamas pažeisti nekaltumo prezumpcijos, A. Kliunka neįvardino nė vieno įtariamojo, įskaitant ir šiuo metu Lukiškėse įkalinto H. Daktaro, pavardės. Paklaustas, kada byla pasieks teismą, A. Kliunka teigė, jog šių metų vasarą.
Netikėtos žūties versijos
Po visą šalį sukrėtusios įtakingų valdžios, teisėsaugos žmonių ir verslininkų draugijose gerbiama persona laikyto S. Čiapo žūties sklandė pačios netikėčiausios versijos.
Tarp sensacingiausių buvo ir ta, kad S. Čiapą galbūt galėjo nužudyti tuo metu pirmuosius nemažus pinigus susikrovęs kitas prieštaringai vertinamas kaunietis verslininkas Valdas Jakutis. Jis pats, vėliau tapęs „Italiana International“ alkoholio bendrovės prezidentu, taip pat krito nuo samdomo žudiko kulkų – 2004 metų balandžio 23 dieną buvo nušautas prie savo namo Kaune vartų.
Kai kas įžvelgė, jog galbūt tai padarė netgi keršto siekę buvę S. Čiapo verslo partnerio aplinkos žmonės. Porą metų anksčiau,1994-ųjų kovo 21 dieną, du lietuviškai kalbėję vyriškiai Hamburge, Vokietijoje, nušovė buvusį jo draugą Gintarą Pluščiauską, prekybos firmos „P&P OstWest Handels” prezidentą.
G. Pluščiausko našlė Jorinda kurį laiką žiniasklaidoje viešai minėjo žinanti žmogžudystės užsakovo ir jo žmonos vardus bei pavardes. „Dabar to baisaus žmogaus jau taip pat nėra. Jis buvo nušautas po dvejų metų Kaune. Bet būtų buvę teisingiau, jeigu būtų nuteistas ir kankintųsi iki gyvos galvos“, – 2001-ųjų birželį savaitraščio „Ekstra“ žurnalistei yra sakiusi J. Pluščiauskienė.
Išvargino sargybinių palyda
Po S. Čiapo nužudymo jo šeimą persekiojo nesibaigiančios nelaimės. Buvo susprogdintas J. Čiapienės grožio salonas „Jolanta“ Kaune, sudeginta jauki kavinė Juodkrantėje, susprogdintas baras Šiauliuose – nukentėjo penki žmonės.
„Po vyro žūties mane, kaip svarbiausią liudytoją, ir mano vaikus kurį laiką saugojo policija. Tačiau, matyt, jiems buvo skirti kažkokie limitai ir po kurio laiko jie atsisakė mus prižiūrėti, – šių eilučių autoriui yra sakiusi J. Čiapienė. – Kurį laiką mus saugojo ir vyro firmos „Agoros“ apsaugos padalinys, tačiau paskui turėjau kreiptis į kitas privačias saugos tarnybas. Buvo metas, kai mūsų šeimą visur lydėjo ir buvę „Aro“ pareigūnai“.
Galiausiai, neapsikentusi nuolatinio gyvenimo sargybinių šešėlyje, simpatiškai atrodanti grožio industrijos atstovė J. Čiapienė atsisakė apsaugos palydos.
„Nors dabar jokios paranojos ar mane skrodžiančių kreivų žvilgsnių nepastebiu. Bet kartais vis dar nemaloniai pasijaučiu stovėdama parduotuvėje ir aiškiai matydama, kai į mane badoma pirštais. Iki šiolei gyvenu Kaune, tačiau verslo reikalais keliauju po visą Lietuvą. Tad vadinkite mane tiesiog kosmopolite”, – kalbėjo iš viešo gyvenimo pasitraukusi J. Čiapienė.
Yra žinoma, kas šaudė
Oficialiai pareigūnai kol kas nepateikia S. Čiapo žmogžudystės motyvų ir detalių, nenorėdami jos aptarinėti, kol byla dar nepasiekusi teismo.
Tačiau „Akistatai“ iš patikimų šaltinių pavyko sužinoti, kad tarp įkalčių yra ir šiame nusikaltime panaudoti Kalašnikovo markės automatai.
„Kad akcija būtų sėkmingai įvykdyta, buvo sutelktos gausios Kauno banditų pajėgos. Lemtingą rytą prie S. Čiapo automobilio pribėgo du vyriškiai. Vienas paleido mirtinus šūvius, o kitas šalia automatu apsiginklavęs žmogus buvo pasirinktas kaip papildomas šaulys dėl nenumatytų aplinkybių. Atrodo, du žudikus nuspręsta pasiųsti baiminantis, jei šaudymo metu netikėtai užsikirstų ginklas“, – daugelį metų narpliotos dvigubos žmogžudystės aplinkybes atskleidė pareigūnai.
Yra žinių, jog Kalašnikovo automatais 1996-ųjų pavasarį šalia Kauno esančiame Sargėnų nuosavų namų kvartale švaistėsi anuomet žemesnes pozicijas Daktarų gaujoje užėmę smogikai.
Anot bylą tyrusių kriminalistų, vienas iš žudikų tandemo praėjus 2 metams po S. Čiapo žūties paslaptingai mirė nuo kepenų cirozės, o kitas šiuo metu įkalintas Lukiškėse ir neseniai stojo prieš teismą dėl kitų grupuotės nusikaltimų.
Įtariamųjų dar daugės
Senus Kauno Daktarų nusikaltimus narpliojantys prokurorai teigia, jog S. Čiapo žmogžudystės byla yra išskirta iš kitų bylų, kurioje kiti nusikaltimai dar tiriami.
Iš 20 nusikalstamų veikų sudėtų bylų tyrimas užtruko ne vienerius metus, nes pareigūnams reikėjo atlikti daug ir sudėtingų ekspertizių, ieškoti aukų palaikų ir nusikaltimų įrankių.
Dėl šių nusikaltimų įtariamaisiais įvardijami 27 asmenys, iš jų nemaža dalis jau mirę arba užsienyje besislapstantys vyriškiai, tačiau prieš teismą stos 15 asmenų. Daugelio nusikaltimų aplinkybes pavyko sužinoti, kai su teisėsauga pradėjo bendradarbiauti kai kurie anksčiau ilgus metus Vilijampolėje susiformavusios grupuotės veikloje dalyvavę kauniečiai. Nemaža dalis praeityje garsių Kauno banditų šiuo metu yra saugomi valstybės liudytojai.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdislavas Tuliševskis „Akistatai“ sakė: „Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, leidimas pasimatyti pašnekesiui ar interviu su įtariamuoju H. Daktaru nebus duotas. Dėl pasimatymo su valstybės saugomais įtariamaisiais galima kreiptis į Kriminalinės policijos biurą. Atliekant ikiteisminį tyrimą, be kitų nusikalstamų veikų, tiriamos Vladimino Seneckio-Turisto, Rimanto Ganusausko-Mongolo, S. Čiapo nužudymų aplinkybės“.
Anot Z. Tuliševskio, ikiteisminį tyrimą dėl 1993 metų spalį „Vilijoje“ įvykdyto 5 asmenų nužudymo atlieka Kauno apygardos prokuratūra.
„Nusikalstamų veikų epizodų bei įtariamųjų skaičius šioje byloje gali keistis, todėl šioje tyrimo stadijoje įvardinti jo tiksliai nėra galimybės. Šiuo metu byloje tiriamos kelios dešimtys nusikalstamų veikų epizodų“, – sakė prokuroras Z. Tuliševskis.
Šiomis dienomis kalbinti prokurorai patikino, kad rudenį vyksiantys kitų Daktarų bylų teismo procesai bus atviri.
