Po trejų metų klajonių į Vilniaus „Lietuvos rytą“ sugrįžęs 24 metų 197 cm ūgio Steponas Babrauskas buvo išrinktas komandos kapitonu. Krepšininkas su Vilniaus klubu jau spėjo iškovoti pirmąjį sezono trofėjų – Rygoje iškovota BBL Prezidento taurė.
Pusfinalyje vilniečiai įveikė Kauno „Žalgirį“, o finale – šeimininkus „Barons“ krepšininkus. S.Babrauskas per dvejas rungtynes vidutiniškai žaidė 24 minutes, pelnė po 8 taškus, atkovojo po 4 kamuolius ir atliko po 1,5 rezultatyvaus perdavimo.
- Ar iškovojus BBL Prezidento taurę jaučiate, kad tapote čempionais?
- Malonu laimėti kiekvieną trofėjų. Be to, nugalėjome „Žalgirį“. Galima sakyti, kad į turnyrą atvykome antra sudėtimi, bet kovojome, stengėmės ir pasiėmėme apdovanojimą. Visoje Europoje yra populiaru sužaisti prieš sezoną taurės varžybas, todėl malonu.
- Maloniau laimėti prieš „Žalgirį“ ar pasiimti taurę?
- Atvykome į turnyrą norėdami laimėti taurę, todėl norėjome laimėti prieš visus varžovus. Prieš „Žalgirį“ sužaidėme neblogai, su „Barons“ klubu buvo sudėtingiau, bet gal finale kiek labiau jaudinomės. Kažkur perskubėjome, kažkur pavėlavome, kartais žaidėme po vieną, bet iškovojome pergalę ir galutinis variantas džiugina.
- Ar esate patenkintas komandos žaidimu?
- Komanda žaidžia neblogai. Turime nemažai lietuvių, o netrukus prisijungs olimpiečiai, todėl būsime dar stipresni. Manau, kad šį sezoną kovosime su visais varžovais.
- Pirmą kartą esate komandos kapitonas. Koks jausmas?
- Anksčiausiai pradėjau sportuoti „Lietuvos ryto“ komandoje. Kažkiek laiko nerungtyniavau Vilniaus ekipoje, o grįžus treneris paskyrė kapitonu. Malonu, bet gal bus dar vieni rinkimai ir kapitonu bus paskirtas kitas krepšininkas.
- Ar kapitono vardas įpareigoja, padidina atsakomybę?
- Taip, turiu atsakingiau stebėti situaciją, pasakyti pastabų komandos draugams. Kapitonas turi paimti taurę, po to saugoti ją (šypsosi).
- Jau esate žaidęs „Lietuvos ryte“. Kas per šį laiką pasikeitė?
- Vadovybė ta pati, tik žaidėjai smarkiai pasikeitė. Buvau žaidęs su Matthew Nielsenu, Mindaugu Lukauskiu. Prisijungė tie krepšininkai, su kuriais teko rungtyniauti vasarą, mokyklos laikais.
- O pats pasikeitėte?
- Manau, kad taip, bet ne man spręsti. Kažką pakeičiau, kažko – ne.
- Anksčiau tekdavo matyti, kad Babrauskas mėgsta greitesnį žaidimą, kartais aikštelėje siausdavo, o dabar tapo ramesnis. Ar iš tiesų taip?
- Metai daro savo (šypsosi). Iš tikrųjų, turiu daugiau patirties, daugiau mąstau aikštelėje, sprendžiu, kaip geriau pasielgti. Siautimas sumažėjo.
- Teko pastebėti, kad kelis sykius raminote komandos draugus.
- Kelis sykius rungtynių pabaigoje perskubėjome, o norėjosi ramesnio žaidimo. Siekėme pergalės, todėl visi stengėmės, skubėjome. Rungtynių pabaigoje turėjome pranašumą ir reikėjo jį išlaikyti. Nepasisekė surengti kelių paskutinių atakų, o varžovai pataikė ir skirtumas ištirpo.
- Dvikovos pabaigoje drąsiai ėmėtės iniciatyvos. Tai taip pat brandesnio žaidimo požymis?
- Kažkam reikėjo imtis iniciatyvos. Nebijojau atsakomybės, norėjau laimėti, todėl paėmiau kamuolį, prasiveržiau ir įmečiau.
- Šaukėte Anisimovui, kad jis nediskutuotų su teisėjais. Kodėl?
- Ir taip buvome pavargę, todėl ginčai tik išmuša iš vėžių. Miša jau buvo pavargęs, nes sužaidė geras rungtynes prieš „Žalgirį“. Finale jam teko rungtyniauti beveik be keitimų, todėl jis turėjo mažiau jėgų, o emocijas dalino ginčams su teisėjais. Pasakiau, kad apsiramintų ir viskas buvo gerai. Kam diskutuoti su teisėjais, juk jie visada lieka teisūs.
- Sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo.
- Labai gerai pradėjome sezoną. Ir jaunesni, ir vyresni ekipos žaidėjai įgavo pasitikėjimo savo jėgomis. Supratome, kad galime įveikti „Žalgirį“, „Barons“. Manau, kad viskas šaunu.
- Jau daug kalbėta apie laukiantį sezoną ir koks bus „Lietuvos rytas“. Kaip manote, kokios perspektyvos?
- Manau, kad būsime kovingi. Dar anksti kalbėti, nes sezonas tik prasideda. Bet esame motyvuoti ir pasirengę sunkioms kovoms.
Arijus Žakas
