Kokių ryžtingesnių veiksmų Europa turi imtis, kad būtų užkirstas kelias smurtiniam ekstremizmui? 2013 m. sausio 29 d. Briuselyje vyks aukšto lygio konferencija, kurioje bus bandoma rasti atsakymus į tokius klausimus, naudojantis informuotumo apie radikalizmo skatinimą tinklo, kurį 2011 m. įkūrė už vidaus reikalus atsakinga Komisijos narė Cecilia Malmström, ekspertų ir specialistų darbo rezultatais. Politikos pasiūlymai skirti vietos policijos mokymo aptikti radikalizmo virsmo smurtiniu ekstremizmu požymius, ekstremistinių grupuočių nariams skirtų radikalizmo mažinimo arba jo atsisakymo programų kūrimo ir kitiems veiksmams. Konferencijos, kurioje susitiks vietos darbuotojai, ministrai, akademikai ir vietos valdžios institucijos, tikslas – pradėti naują ES kovos su ekstremizmu etapą.
„Smurtinis ekstremizmas kelia didelę grėsmę ES piliečių saugumui. Terorizmo grėsmę kelia jau ne tik organizuotos grupės, bet ir pavieniai asmenys; juos rasti yra sunkiau, o jų veiksmai sunkiai prognozuojami. Daug ko galime pasimokyti iš tiesiogiai su visuomene dirbančių specialistų – jų rekomendacijose pateikiama svarbių priemonių ir konkrečių pasiūlymų politikos formuotojams“, – sakė Komisijos narė Cecilia Malmström.
Ji taip pat pridūrė: „Smurtinį ekstremizmą įveiksime tik ėmęsi veiksmų prieš populistinę ir demagoginę propagandą, kuri kloja pamatus ideologinėmis nuostatomis motyvuojamam smurtui Europoje. Nuo pat Antrojo pasaulinio karo ekstremistinės ir populistinės jėgos neturėjo tokios įtakos valstybių parlamentams, kokią turi dabar. Labai svarbu, kad kuo daugiau Europos vadovų pareikštų savo nusistatymą prieš didėjantį ekstremizmą. Privalome rasti drąsos sukilti ir apginti bendras Europos vertybes.“
Su smurtinio ekstremizmo reiškiniu geriausiai gali kovoti tie, kurie turi tiesioginį ryšį su pažeidžiamais asmenimis ar jų grupėmis. Visoje Europoje vietos darbuotojai, tyrėjai, mokytojai ir bendruomenių vadovai uoliai stengiasi identifikuoti asmenis, kurie gali būti imlūs radikalizmui ir imtis smurtinių veiksmų, ir siekia jiems padėti. Aukšto lygio konferencijoje šie darbuotojai, Belgijos, Kipro, Prancūzijos, Airijos, Italijos, Latvijos, Norvegijos bei Švedijos vidaus reikalų ir teisingumo ministrai bei kitų šalių atstovai drauge ieškos minėtų problemų sprendimų.
