Analitikai, išnagrinėję Europos Sąjungos naujokių iš Vidurio ir Rytų regiono vyriausybių vertybinių popierių (VRE VVP) rinką, teigia, kad šiais metais veiksnių, didinančių investicijų į šią rinką populiarumą, bus daugiau nei jį mažinančių.
Pasak banko „Finasta“ makroekonomistės Rūtos Medaiskytės, VRE VVP paklausos mažėjimą pastaruoju metu lėmė niūrios ekonominės naujienos. „Daugeliui finansinių institucijų bloginant ekonominių rodiklių prognozes, smarkiai smuko daugelio VRE šalių valiutos. Dėl šių priežasčių išaugus minėtų šalių rizikai, aukštyn šoktelėjo ir VVP pajamingumai. Kita kliūtis VVP pajamingumams mažėti – tai laukiamas vyriausybių skolinimosi masto padidėjimas. Beveik iš visų ES naujokių, priklausančių VRE regionui, tikimasi didesnių biudžeto deficitų,“ – teigia makroekonomistė R. Medaiskytė.
Kita vertus, makroekonomistė mano, kad investicijų į VRE VVP populiarumas šiais metais turėtų vėl padidėti. „Visose VRE regiono šalyse laukiamas žymus ekonomikos sulėtėjimas. Todėl santykinai maža infliacija ir žemos bazinės palūkanų normos išsilaikys pakankamai ilgai. Tai ir bus tie kertiniai veiksniai, kurie leis tikėtis didesnės saugių investicijų paklausos, kokios įprastai ir yra VVP,“ – teigia R. Medaiskytė ir įspėja, kad VRE VVP populiarumo sugrįžimo gali tekti luktelėti dar keletą mėnesių. Pasak jos, šiuo metu visą VRE regioną investuotojai vertina itin atsargiai.
Analitikų nuomone, norintiesiems šiandien investuoti saugiai, vertėtų rinktis trumpesnės trukmės VRE VVP ir laikyti juos iki išpirkimo. Bandyti išlošti iš pajamingumo pokyčio antrinėje rinkoje, neišlaikant VRE VVP iki išpirkimo, patartina tik didesnės rizikos mėgėjams.
Tarp VRE šalių Lietuvos VVP šiuo metu išsiskiria santykinai didesne rizika, atitinkamai ir vienu iš didžiausių pajamingumų. Ar Lietuvos VVP pajamingumas pradės mažėti kartu su kitų VRE šalių VVP pajamingumais, makroekonomistės nuomone, didele dalimi priklausys nuo to, ar Lietuvai pavyks įtikinti investuotojus, kad šalis yra pasirengusi ir pajėgi įveikti ekonominius iššūkius.
