Po Europos Sąjungos (ES) plėtros 2004-aisiais dirbti į Didžiąją Britaniją iš viso atvyko jau 346 tūkst. imigrantų iš naujųjų ES narių, daugiausia Lenkijos, Lietuvos ir Slovakijos. Tačiau praėjusių metų pabaigoje darbuotojų iš Vidurio ir Rytų Europos srautas ėmė silpti.
Tokie duomenys pateikiami trečiadienį paskelbtoje Didžiosios Britanijos vyriausybės ataskaitoje, pranešė naujienų portalas „EUobserver.com“.
Ataskaitoje teigiama, kad statistiniai duomenys nerodo, jog dėl imigravusių darbuotojų 2005 metais būtų išaugęs pretendentų į socialines išmokas skaičius.
„Apskritai migracijos iš naujųjų ES valstybių narių ekonominis poveikis buvo nedidelis, bet iš esmės teigiamas“, – rašoma vyriausybės ataskaitoje.
Daugiau kaip 80 proc. į Didžiąją Britaniją atvykusių imigrantų buvo jauni (18-34 metų amžiaus), nevedę lenkai (204 895 imigrantų), lietuviai (44 715) ir slovakai (36 355).
Remiantis statistiniais duomenimis, atvykėliai darbuotojai uždirba nuo 4,50 iki 5,99 svarų sterlingų (nuo 22,80 iki 30,35 litų) per valandą.
Ataskaitoje cituojami Didžiosios Britanijos imigracijos ministro Tony McNulty žodžiai, pasak kurio, atvykstantys darbuotojai „užpildydavo svarbias darbo vietas, prisidėdami prie viešųjų paslaugų teikimo įvairiose bendruomenėse visoje Jungtinėje Karalystėje ir taip įnešdami pageidaujamą indėlį į mūsų ekonomiką ir visuomenę“.
2005 metų pabaigoje vien viešajame sektoriuje maždaug 9300 darbuotojų iš naujųjų ES narių buvo įregistruoti kaip socialiniai darbuotojai, 5000 – kaip sunkvežimių vairuotojai, 1400 – kaip gydytojai ar seselės ir 1200 – kaip mokytojai ar kiti mokyklų darbuotojai.
Didžioji Britanija yra viena iš trijų ES valstybių narių, kurios atvėrė savo darbo rinką darbuotojams iš naujųjų narių iškart po jų įstojimo į ES 2004 metų gegužę. Be apribojimų darbuotojai iš Vidurio ir Rytų Europos gali migruoti ir į Airiją bei Švediją.
Ispanija, Portugalija ir Suomija yra paskelbusios, kad netrukus paseks britų, airių ir švedų pavyzdžiu bei atvers savo darbo rinką ES naujokėms. Tačiau Belgija, Austrija ir Vokietija davė suprasti, kad tikrai pratęs taikomų apribojimų terminą dar trejiems metams.
Kitos ES valstybės narės dar nėra apsisprendusios ir galbūt sumažins apribojimus arba atvers kai kuriuos darbo rinkos sektorius, tuo pačiu metu išlaikydamos draudimą jautresniuose sektoriuose. Tokio požiūrio laikosi ir Prancūzija.
Apie savo planus dėl darbuotojų iš Rytų Europos imigracijos „senosios“ ES narės turi pranešti Europos Komisijai iki balandžio mėnesio pabaigos.
Pagal ES teisę, išsaugoti laisvo darbuotojų judėjimo apribojimus ES senbuvės galės iki 2011 metų.
http://euobserver.com
OMNI naujienos
