Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
tai dabarties internautas. Ateities vartotojas tikriausiai bus mokantis informaciją geriau atsirinkti ir ja pasinaudoti, o ne kapstytis šiukšlėse kaip dabar.
tai IT vis gi geriau nei koią taurę kylot
nėra jokios prasmės ir džiuagsmų realybėje?
Komentaras vertas atskiro straipsnio ir ne bet kur kitur, o "popierineje" spaudoje.
Priklausomybės nuo kompiuterio požymiai:
•
Nesėkmingi bandymai kontroliuoti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio
•
Nerimas, diskomforto jausmas būnant ne prie kompiuterio
•
Įkyrios mintys, kas dabar vyksta internete
•
Išsiblaškymas darbe, nedarbinga nuotaika
•
Įsakmus noras tikrinti elektroninį paštą
•
Kasdieninė veikla (pvz., valgymas) perkeliama prie kompiuterio
•
Praleisti pietūs, pamokos ar susitikimai, norint kuo daugiau laiko panaršyti po internetą ar pažaisti
•
Pirmenybė bendravimui su žmonėmis internetu
•
Miego trūkumas, sumažėjęs susidomėjimas realia tikrove
•
Atsisakoma anksčiau mėgtų laisvalaikio praleidimo būdų tam, kad būtų galima daugiau laiko sedėti prie kompiuterio
•
Dažnai atidedami susitikimai su draugais ar giminėmis pasiteisinant, kad reikia dirbti, o „laimėtą“ laiką praleidžiant prie kompiuterio
•
Socialinių ryšių praradimas
•
Pakitęs dienos/nakties ciklas
Panašūs ir ludomanijos (priklausomybės nuo lošimo) požymiai, tik šiuo atveju žymiai dramatiškesni išgyvenimai, nes pralošiamos didelės pinigų sumos, klimpstama į skolas, dažnesni suicidai.
Retas žmogus pasižymi stabiliai pozityviu savęs vertinimu. Nepilnavertiškumo jausmai kyla beveik kiekvienam. Tuomet realūs santykiai atrodo per daug rizikingi, susiję su būtinybe būti ryžtingam. Atsidūrę mūsų jėgoms nepakeliamoje situacijoje, mes ieškome pakaitalo. Virtualiame pasaulyje galime nesibaiminti savo poelgių pasekmių, o tai išvaduoja iš atsakomybės ir įtampos. Pagaliau galima pasislėpti, pasivadinant slapyvardžiu, „norimą“ pateikti kaip „turimą“ ir pan.. Realybėje tokio saugumo niekada nebus, todėl kompiuteris ar žaidimai nejučia tampa virtualiu draugu, su kuriuo bendrauti saugiau nei su tikru, nes jį galima valdyti bei kontroliuoti. Be to, visą laisvą laiką praleidžiant prie kompiuterio, prastėja socialiniai ryšiai (bendravimo poreikį paternkina kompiuteris), daugėja konfliktų su šeimos nariais, prastėja pažangumo ar darbo rezultatai. Pasaulyje jau yra atlikta svarbių medicininių tyrimų priklausomybės nuo kompiuterio srityje.Tyrimai įrodė, kad nuolatinis žaidimas kompiuteriu gali sukelti smegenyse tokius pat pokyčius, kokius sukelia alkoholizmas ar priklausomybė nuo rūkomų narkotikų - tai parodo elektroencefalograma (EEG).
Gydymas, psichologinė pagalba galimi tik tuomet, kai pats žmogus pripažįsta savo priklausomybę. Pirmi žingsniai paprasti, bet labai sunkūs ( kamuoja abstinencija -nerimas, psichosomatinės reakcijos, kaip ir kitų priklausomybių atv.): rasti alternatyvius laiko praleidimo būdus, kurie atitrauktų jį nuo kompiuterio. Sergantiems šia priklausomybe pirmiausia reikėtų susidaryti naują dienotvarkę. Pavyzdžiui: „Kai ryte atsikelsiu, pirmiausia išsivirsiu kavos ir nusipirksiu laikraštį – iš karto nepulsiu įjungti kompiuterio“. Arba: „Prieš įsijungdamas kompiuterį padarysiu sąrašą to, ką turėčiau pažiūrėti internete. Kai viską atliksiu, vėl išjungsiu kompiuterį.“ Naudojant tokias priemones, sumažėja rizika įsijausti į žaidimą ar beprasmį naršymą internete. Jei žmogus pasiryžta dirbti ne vien su problemų pasekmėm, bet ir priežastimis, rekomenduojamas ilgalaikis psichoterapinis gydymas, grupinė terapija, savipagalbos grupės. Tikimasi, kad žmogus pradės geriau suprasti ir patenkinti savo emocinius poreikius, ugdyti socialinius įgūdžius, džiaugtis realiu, o ne virtualiu gyvenimu.
•
Nesėkmingi bandymai kontroliuoti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio
•
Nerimas, diskomforto jausmas būnant ne prie kompiuterio
•
Įkyrios mintys, kas dabar vyksta internete
•
Išsiblaškymas darbe, nedarbinga nuotaika
•
Įsakmus noras tikrinti elektroninį paštą
•
Kasdieninė veikla (pvz., valgymas) perkeliama prie kompiuterio
•
Praleisti pietūs, pamokos ar susitikimai, norint kuo daugiau laiko panaršyti po internetą ar pažaisti
•
Pirmenybė bendravimui su žmonėmis internetu
•
Miego trūkumas, sumažėjęs susidomėjimas realia tikrove
•
Atsisakoma anksčiau mėgtų laisvalaikio praleidimo būdų tam, kad būtų galima daugiau laiko sedėti prie kompiuterio
•
Dažnai atidedami susitikimai su draugais ar giminėmis pasiteisinant, kad reikia dirbti, o „laimėtą“ laiką praleidžiant prie kompiuterio
•
Socialinių ryšių praradimas
•
Pakitęs dienos/nakties ciklas
Panašūs ir ludomanijos (priklausomybės nuo lošimo) požymiai, tik šiuo atveju žymiai dramatiškesni išgyvenimai, nes pralošiamos didelės pinigų sumos, klimpstama į skolas, dažnesni suicidai.
Retas žmogus pasižymi stabiliai pozityviu savęs vertinimu. Nepilnavertiškumo jausmai kyla beveik kiekvienam. Tuomet realūs santykiai atrodo per daug rizikingi, susiję su būtinybe būti ryžtingam. Atsidūrę mūsų jėgoms nepakeliamoje situacijoje, mes ieškome pakaitalo. Virtualiame pasaulyje galime nesibaiminti savo poelgių pasekmių, o tai išvaduoja iš atsakomybės ir įtampos. Pagaliau galima pasislėpti, pasivadinant slapyvardžiu, „norimą“ pateikti kaip „turimą“ ir pan.. Realybėje tokio saugumo niekada nebus, todėl kompiuteris ar žaidimai nejučia tampa virtualiu draugu, su kuriuo bendrauti saugiau nei su tikru, nes jį galima valdyti bei kontroliuoti. Be to, visą laisvą laiką praleidžiant prie kompiuterio, prastėja socialiniai ryšiai (bendravimo poreikį paternkina kompiuteris), daugėja konfliktų su šeimos nariais, prastėja pažangumo ar darbo rezultatai. Pasaulyje jau yra atlikta svarbių medicininių tyrimų priklausomybės nuo kompiuterio srityje.Tyrimai įrodė, kad nuolatinis žaidimas kompiuteriu gali sukelti smegenyse tokius pat pokyčius, kokius sukelia alkoholizmas ar priklausomybė nuo rūkomų narkotikų - tai parodo elektroencefalograma (EEG).
Gydymas, psichologinė pagalba galimi tik tuomet, kai pats žmogus pripažįsta savo priklausomybę. Pirmi žingsniai paprasti, bet labai sunkūs ( kamuoja abstinencija -nerimas, psichosomatinės reakcijos, kaip ir kitų priklausomybių atv.): rasti alternatyvius laiko praleidimo būdus, kurie atitrauktų jį nuo kompiuterio. Sergantiems šia priklausomybe pirmiausia reikėtų susidaryti naują dienotvarkę. Pavyzdžiui: „Kai ryte atsikelsiu, pirmiausia išsivirsiu kavos ir nusipirksiu laikraštį – iš karto nepulsiu įjungti kompiuterio“. Arba: „Prieš įsijungdamas kompiuterį padarysiu sąrašą to, ką turėčiau pažiūrėti internete. Kai viską atliksiu, vėl išjungsiu kompiuterį.“ Naudojant tokias priemones, sumažėja rizika įsijausti į žaidimą ar beprasmį naršymą internete. Jei žmogus pasiryžta dirbti ne vien su problemų pasekmėm, bet ir priežastimis, rekomenduojamas ilgalaikis psichoterapinis gydymas, grupinė terapija, savipagalbos grupės. Tikimasi, kad žmogus pradės geriau suprasti ir patenkinti savo emocinius poreikius, ugdyti socialinius įgūdžius, džiaugtis realiu, o ne virtualiu gyvenimu.
jo ir tip tampama zombiaias nuo prisirisimo prie IT technologiju
REKLAMA
REKLAMA
Rytojaus internautas: neįsimenantis, norintis visko ir bijantis vienatvės