Ilgametis ekipos gerbėjas podkaste atvirai bei nuotaikingai papasakojo apie legendinius klubo laikus, verkiantį Kęstutį Kemzūrą bei varžovų komandų žaidėjų erzinimą rungtynių metu.
J.Jankevičiui jau nuo mažų dienų krepšinis buvo artimas, jis krepšinio salėse buvo dažnas svečias ir dėl šeimos įtakos.
„Mano tėtis buvo arenos balsas ir pranešėjas „Statybos“ rungtynėse. Kai aš pirmą kartą „Siemens“ arenoje buvau „Ryto“ rungtynių balsu, tėtis sėdėjo tribūnoje – tai buvo labai simboliška. Įvyko lyg koks estafetės perdavimas.
Beje, Jonas Radzevičius buvo mano tėčio kolega sporto rūmuose. Tai buvo mano tėčio paskutinieji metai dirbant pranešėju, o Jono – pirmieji“, – prisiminimais dalinosi 34-erių vilnietis.
Paklaustas apie geriausius klubo laikus, J.Jankevičius RYTO podkaste išskyrė tituluočiausius ekipos sezonus bei prisiminė legendinius žaidėjus.
„Manau, kad legendiniai „Ryto“ laikai buvo 2005–2009 metai. Tada mes laimėjome Europos taures, LKL čempionatus, buvo sezonas kuomet laimėjome visus įmanomus trofėjus, – kalbėjo J.Jankevičius. – Man labiausiai patikusi „Ryto“ komanda buvo ta, kurioje žaidė Arvydas Macijauskas, Ramūnas Šiškauskas, Robertas Javtokas. Ši komanda man įsimintiniausia.“
Ne vieną dešimtmetį rungtynėse besilankantis humoristas yra matęs ne vieną įsimintiną akimirką. Arvydo Macijausko atvykimas į sostinę ar verkiantis Kęstutis Kemzūra, tai tik keletas J.Jankevičiui įstrigusių akimirkų.
„Pamenu, mes sėdėjome rungtynėse su draugais ir A.Macijauskas buvo kaip tik atvykęs į Vilnių iš „Neptūno“, tada dar neturėjo savo žaviosios šukuosenos, tačiau iš veido matėsi koks jis geras žaidėjas ir vėliau jis tikrai buvo sunkiai sustabdomas.“
„Vienas iš įspūdingiausių momentų, kuriuos aš esu matęs, tai buvo, kai aš pasilikau po rungtynių salėje ilgiau. Laukiau dirbančio tėčio ir vaikščiojau netoli atsarginių žaidėjų suolelio.
Tos rungtynės buvo labai emocingos, nugalėtojas sprendėsi paskutinėmis sekundėmis ir tuomet, dar žaidėjui, Kęstučiui Kemzūrai pasirodė, kad teisėjai priėmė neteisingą sprendimą mačo pabaigoje. Jis buvo labai emocingas žmogus, geras žaidėjas, tiek azartiškas ir turėjo tiek noro laimėti, kad sėdėjo ant atsarginių žaidėjų suolo ir verkė bei klausinėjo teisėjų, kodėl jie taip pasielgė“, – nostalgiškai pasakojo J.Jankevičius.
Dažnai rungtynėse besilankantis laidų bei renginių vedėjas nevengia rungtynių metu „kontakto“ su varžovų žaidėjais. Pirmoje eilėje dažnai sėdintis humoristas neslepia, jog varžovų erzinimas – jam smagus užsiėmimas.
„Man patinka bendrauti, jeigu aš galiu sėdėdamas šalia aikštelės atkreipti dėmesį, aš taip ir stengsiuosi padaryti. Esu egocentriškas žmogus, man patinka dėmesys ir jeigu aš sėdžiu, o priešais mane yra tik žaidėjai, aš stengsiuosi jiems patarti, kaip reikia žaisti.“
„Praeitą sezoną varžovų žaidėjui Edgarui Želionui aš rėkiau visas rungtynes, aiškinau kažką. Jis įmetė tritaškį, aš jam sakiau, kad po šito metimo dar gal ir įdėsi, o jis paėmė, nubėgo ir įdėjo. Ir tai buvo lemiami taškai, aš tik susiėmiau, atsisėdau ir patylėjau.“
Kalbėdamas apie šį Vilniaus „Ryto“ sezoną J.Jankevičius buvo pozityvus ir įžvelgė komandos tobulėjimo apraiškų.
„Šį sezoną „Rytas“ stipresnis už tą komandą, kuri buvo praeitais metais. Būna vietų, kai komanda nesužaidžia gerai, bet šiaip komanda ir treneris Dainius Adomaitis man patinka“, – RYTO podakaste pasakojo J.Jankevičius.
J.Jankevičius trečiajame RYTO podkaste kalbėjo apie: apie legendinius „Ryto“ laikus (00:52 – 10:24); įsimintiniausią klubo titulą (10:30 – 12:03); įsimintiniausią metimą (12:28 – 13:35); komandos trenerius (13:46 – 15:08); pasilikimą krepšinio salėje po rungtynių (15:11 – 17:01); pažintis su žaidėjais (17:05 – 19:37); varžovų erzinimą rungtynių metu bei krepšinio „sukultūringėjimą“ (21:49 – 26:50); Karaliaus Mindaugo taurės finalą (26:55 – 27:56); apie šį „Ryto“ sezoną (27:58 – 29:34) bei atsakė sirgalių klausimus (29:35 – 42:17).
