Vanduo – svarbus elementas visų organizmo sistemų veiklai. 70 procentų žmogaus kūno sudaro vanduo. Skysčių apykaita organizme vyksta nuolat, didelė dalis jų pasišalina. Todėl labai svarbu kasdien išgerti daug skysčių, ir ne bet kokių. Deja, dažnai kas rytą vietoje gėrimų, kurie stiprintų sveikatą ir puoselėtų grožį, renkamės beveik nevertingus ar netgi kenksmingus gėrimus – kavą ir sintetikos pilnus jos mišinius. Kokių alternatyvų pasiūlytų sveikos mitybos specialistai?
Sulčių versmė
Puiki alternatyva kavai ir arbatai – natūralios, šviežiai spaustos sultys. Tai žvalumo ir energijos suteikianti dienos pradžia. Tik kokias sultis pasirinkti?
Apelsinų sultys. Jose gausu imunitetą stiprinančio ir puoselėti grožį padedančio vitamino C, tai bene populiariausias sveikas rytinis gėrimas. Apelsinų sultys ypač naudingos patiriantiems stresą, sergantiems neuroze, jos tiesiog nepakeičiamos siaučiant peršalimo ligomis. Apelsinų sultyse taip pat gausu vitaminų B1, B5 ir B12.
Abrikosų sultys. Gerina odos būklę, teigiamai veikia kepenis, regėjimą, todėl labai rekomenduojamos pastebėjus pirmuosius trumparegystės simptomus.
Ananasų sultys. Ananasų sultys garsėja kaip riebalus deginantis gėrimas. Be to, jis turi ir „šalutinį efektą“: stiprina libido.
Vynuogių sultys. Rekomenduojamos sergant anemija, tuberkulioze, esant organizmo išsekimui, pristigus energijos ir jėgų. Labai naudingos vaikams.
Vyšnių sultys. Aktyvuoja fermentus. Išgėrę stiklinę vyšnių sulčių greitai pasijusite sotūs.
Granatų sultys. Pats naudingiausias, bet ir pats brangiausias gėrimas. Gerina kraują, stiprina imunitetą. Nepakeičiamos sergant mažakraujyste, hipertonija, ateroskleroze, peršalimo ligomis, bronchitu. Praskiestos vandeniu, padeda nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo. Granatų vaisiuose gausu vitaminų, mineralinių druskų, ląstelienos ir fitoncidų, bet mažai kalorijų, beveik nėra riebalų ir cholesterolio. Užtenka vos 5 granato grūdelių, kad pakeistų obuolį ir apelsiną. Reguliariai vartojant granatų sultis gerėja odos, plaukų būklė, teigiamai veikiami inkstai, plaučiai, skydliaukė.
Greipfrutų sultys. Ne tik vitamino C šaltinis, bet ir puikus gėrimas, normalizuojantis medžiagų apykaitą ir kraujospūdį. Taip pat padeda deginti riebalus.
Obuolių sultys. Jose gausu geležies ir vitaminų, daug kalio ir boro – elemento, stiprinančio kaulus.
Kokteilių baras
Norite dar daugiau energijos? Pasigaminkite pusryčiams maistingą kokteilį!
„Superstartas“. Vienas populiariausių gėrimų sveikatai ir grožiui – vanduo, medus ir citrinos sultys. Visos sudedamosios dalys sumaišomos, geriama nevalgius, tuščiu skrandžiu. Išgėrus rekomenduojama 20–30 minučių nieko nevalgyti. Per tą laiką organizmas įsisavina vitaminą C, kitus reikalingus vitaminus ir mikroelementus iš medaus. Šis kokteilis pašalina šlakus iš žarnyno, padeda organizmui pabusti, spartina medžiagų apykaitą. Gėrimą naudinga pagardinti žiupsneliu kajeno pipirų arba cinamono – tada jis taps dar ir puikia peršalimo ligų profilaktika.
Vasaros šiluma. Įdėkite į puodelį keletą šaldytų uogų ir šaukštelį medaus. Geriausia tai padaryti iš vakaro. Ryte pertrinkite šią uogienę per sietelį, šiek tiek praskieskite šiltu virintu vandeniu ir išgerkite.
Bananinis rytas. Į kokteilių plaktuvą įdėkite gabalėliais supjaustytą bananą, 1 šaukštą medaus, užpilkite stikline pieno. Viską sutrinkite, įberkite sėlenų, išmaišykite. Jei laikotės dietos, šis pusryčių gėrimas atstos visą maisto porciją.
Avižinių dribsnių kokteilis. Atsibodo pusryčiams valgyti avižinę košę? Šį kartą pasigaminkite avižinių dribsnių gėrimą! Avižiniuose dribsniuose gausu maistinių skaidulų, kurios normalizuoja virškinimą, užtikrina sotumą ir suteikia organizmui daugybę būtinų mikroelementų. 3 šaukštus avižinių dribsnių suberkite į kokteilių plakiklį, užpilkite stikline apelsinų sulčių, sudėkite gabalėliais pjaustytą bananą ir indelį natūralaus jogurto. Viską išplakite ir išgerkite.
Ryto arbatinė
Jei vis dėlto sunku ryte atsisakyti puodelio kvapios arbatos, neapsiribokite viena rūšimi. Nepamirškite, kad įvairių rūšių arbatžolės skirtingai veikia jūsų organizmą!
Juodoji arbata. Tai populiariausia arbatos rūšis. 75 procentus visos arbatos produkcijos sudaro būtent juodoji arbata ir įvairūs jos mišiniai. Juodojoje arbatoje gausu teaflavinų ir tearubiginų – antioksidantų junginių, kurie mažina cholesterolio lygį organizme. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie išgeria po 3 ir daugiau puodelių juodosios arbatos per dieną, 21 procentu sumažina insulto riziką.
Žalioji arbata. Jos skonis švelnesnis nei juodosios. Žaliojoje arbatoje gausu kitų antioksidantų, katechinų, kurie siejami su vėžio ir širdies ligų profilaktika. 1 puodelis žaliosios arbatos per dieną sumažina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką 10 procentų.
Ulongo arbata (angl. „oolong“). Tai ta pati juodoji arbata, tik fermentuota trumpesnį laiką, – dėl to jos skonis išraiškingesnis. Viename puodelyje ulongo arbatos – apie 30 mg kofeino. Ją rekomenduojama gerti metant svorį, ši arbata aktyvuoja organizme enzimus, tirpdančius trigliceridus – riebalų ląstelių statybinę medžiagą. Moksliškai įrodyta, kad moterys, geriančios ulongo arbatą, per dviejų valandų periodą sudegina šiek tiek daugiau kalorijų nei tos, kurios vietoj arbatos gėrė vandenį.
Baltoji arbata. Gaminama iš visai jaunų arbatžolių lapelių, todėl šios arbatos skonis švelnus, joje mažiau kofeino – apie 15 mg puodelyje. Ji teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, laikoma gėrimu, tinkamu vėžio profilaktikai.
