Trys korupcija įtariami bei traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir du apkaltinti už akių parlamentarai drasko savo marškinius apsinuogindami krūtines. Tik, vaizdžiai kalbant, tos krūtinės yra gana plaukuotos ir per TV nematyti, ar ten kabo koks kryželis ar į tūtelę susukta pajamų deklaracija, ar dar kas nors.
Laikas parodys, ar didžiausias Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje politinės korupcijos skandalas atskleis įvairių tyrimų nurodomą nelegalaus politikų finansavimo praktiką, kai politikams slapta sumokama grynaisiais už korupcinius įsipareigojimus. Keli Seimo nariai juk negali paveikti įstatymų leidybos, tam reikalinga jų didesnė grupė. Ar galėjo įtariamieji parlamentarai tarpininkauti perkant net kelių partijų politinę valią? Ar turime manyti, kad tiesiog Valentinas Junokas ir keli šimtai jo agentų yra mažaraščiai bepročiai, kurie neturėdami svarių įrodymų užpuolė pačius galingiausius šioje šalyje žmones baltomis apykaklėmis?
Sociologiniai tyrimai liudija, kad gūdžioje Seimo girioje žmonės sutinka korupcijos vilkolokių, į kuriuos sakosi šaudantys agentai ir prokurorai. Štai Pasaulio ekonomikos forumo pernai paskelbtoje įmonių vadovų apklausoje Lietuva patenka tarp vidutinės politinės korupcijos šalių. Apklaustieji verslininkai tvirtina, kad mūsų šalyje tiek kyšiai, tiek ir legalus politikų rėmimas daro įtaką valdžios politikai, o nelegali parama politikams vyrauja.
Neseni pokomunistinių šalių tyrimai atskleidžia, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Ukrainoje iš 5 procentų dėkingumo mokesčio 0,5 proc. keliauja į partijų iždus, o 4,5 proc. nusėda privačiose sąskaitose. 2002 metų Lietuvos korupcijos žemėlapyje 42 proc. apklaustų įmonių vadovų ir 30 proc. apklaustų gyventojų laiko Seimą labai korumpuotu. 35 proc. įmonių vadovų ir 25 proc. gyventojų laiko Vyriausybę labai korumpuota.
Pernai “Transparency International” Pasaulio korupcijos barometro sudarytojai daugiau kaip 40 000 žmonių 47 šalyse klausė, iš kurios institucijos jie visų pirma pašalintų korupciją, jei turėtų burtų lazdelę. Trys ketvirtadaliai atsakė, kad visų pirma naikintų korupciją politinėse partijose.
Bet STT agentai ir prokurorai neturi burtų lazdelės. Pasaulio praktika rodo, kad politinės korupcijos bylos tiriamos apie penkerius metus ir ilgiau. O Lietuvos pareigūnams politikai neduoda nė penkių mėnesių. Politinės korupcijos vilkolakiai nesnaudžia, kai juos kas nors medžioja. Pradėjus darbą specialiajai parlamentinei tyrimo komisijai jie sužinos, ar Junoko revolveryje yra sidabrinių kulkų, ar ne. Belieka viltis, kad jei ten bus sidabro, tai apie tai sužinos ir visuomenė.
“Isteblišmento” politikai nervinasi, kad korupcijos skandalas purve murkdo Seimą. Tai vienareikšmiškai agituoja tautą balsuoti už Viktorą Uspaskichą ir kitus besiskelbiančius, kad “kovoja su korumpuotu klanu”.
Bet “tradiciniai” politikai patys kalti, kad nenorėjo būti skaidrūs. Pažvelkime internete (http://www.vrk.lt/rinkimai/2004/euro/fin_l_18.htm) į šiai dienai turimas praėjusių Europarlamento rinkimų finansines ataskaitas, kurios koketiškai vadinasi “pradinėmis”, kur pateikiami aukotojų ir dovanų teikėjų sąrašai. Ten matome, kad beveik pusė liberalcentristų kandidatų surinktų pinigų, daugiau kaip trečdalis konservatorių ir socialdemokratų lėšų ir daugiau kaip šeštadalis Darbo partijos kandidatų lėšų rinkėjams pateikiamos kaip tuos kandidatus iškėlusių partijų nuosavos lėšos…
Dar įspūdingesnės yra partijų pateikiamos pažymos apie gautas lėšas ir turimas pajamas. Ten yra trys keturios eilutės su nieko nesakančiais pavadinimais “Piliečių bei visuomeninių organizacijų dovanotos lėšos”, “kitos teisėtai gautos pajamos” ir pan. Jokio skaidrumo.
Likus savaitei iki prezidento rinkimų antrojo turo Vyriausioji rinkimų komisija skelbia esanti sunerimusi dėl neatitikimo tarp ekspertų apskaičiuotų galimų kandidatų politinės reklamos išlaidų ir pačių politikų ataskaitose pateiktų išlaidų. Tačiau VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas padėties nedramatizuoja: “Kol kas čia nematau jokio kriminalo. Greičiausiai politikai, norėdami prieš rinkėjus pasirodyti kuklesni, nei yra iš tikrųjų, savotiškai gudravo”.
Šelmiškai nusiteikusiam Vaigauskui ir neapsimoka matyti kriminalą, nes pamatęs turės labai nemaloniai tirti. Ir taip žiūrima į visus neskaidrius politikų finansus. Ir viskas būtų buvę labai gražu, jei ne tie pasiklausymo aparatūros prisipirkę akiplėšos iš Jakšto gatvės… Tai ką jie ten įsirašė?
Politinė korupcija yra paplitusi visame pasaulyje kaip labai užlėpta korupcijos forma. Štai pernai Prancūzijoje net 37 atsakovai buvo apkaltinti tuo, kad paėmė maždaug 457 mln. JAV dol. dėkingumo mokestį iš buvusios valstybinės naftos kompanijos “Elf Aquitaine” praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje - 10-ojo dešimtmečio pradžioje. Kompanijos vadovai liudija, kad tie pinigai rutiniškai buvo naudojami finansuoti politinėms partijoms ir kandidatams į prezidentus.
Italiją, Vokietiją, Japoniją, Izraelį, Lenkiją, Čekiją ir kitas šalis drebina politinės korupcijos skandalai. Gal jau ir mes subrendom turėti rimtesnį skandalą negu tik primityvus Rolando Pakso “politinis verslas”?
