Savaime aišku, kad traiškanas sukelia mūsų akių drėkinimo sistema. Akių obuolius dengiančią ašarų dangą iš tikrųjų sudaro trys sluoksniai - riebalinis (lipidų), vandeninis ir gleivinis. Dienos metu mes nuolat valome savo akis apie tai ten negalvodami - mūsų mirksėjimas turi panašią paskirtį kaip valytuvai ant automobilio stiklų. Taip mūsų kūnas gina akis nuo svetimkūnių ir kartu išlygina ašarų sluoksnį taip, kad jis netrukdytų matyti.
Naktį mirksėjimas liaujasi, tačiau liaukos, išskiriančios skysčius akių obuolių dangai, dirba toliau. Per dieną nuo akių nubrauktos dulkės ir negyvos odos dalelės, jei jų neišplovėte, kaupiasi kažkur akių kampuose. Išskyros stumia jas į išorę, kur jos ir kaupiasi traiškanų pavidalu. Spalvą ir konsistenciją joms suteikia minėti lipidai ir gleivės - vandeningosios išskyros išdžiūsta, palikdamos sausas sankaupas akių kampuose.
Veido ir akių plovimas prieš miegą turėtų padėti sumažinti traiškanų kiekį, tačiau visiškai jo išvengti yra neįmanoma. Kita vertus, žmonės, kurie nešioja kontaktinius lęšius, dažnai trina akis ar prisigaudo įvairių svetimkūnių skundžiasi neįprastai dideliu traiškanų kiekiu. Taip pat daugiau traiškanų turi tie, kurie daug dirba kompiuteriu ir kenčia nuo sausėjančių akių. Visgi, traiškanų baimintis nereikėtų.
Traiškanos nėra pavojingos ar kažkaip labai nepatogios - ryte vis tiek visi prausiame veidą. Visgi, pasikonsultuoti su gydytojais vertėtų, jei pastebėjote kokį neįprastą traiškanų spalvos pasikeitimą, pasikartojančias dideles, atsimerkti trukdančias sankaupas ar kitus neįprastus pokyčius.
