Rugsėjo 28 d., penktadienį, 19 valandą įvyksiantis festivalio „Permainų muzika“ videoklubas turėtų sudominti eksperimentinės elektronikos bei šiuolaikinių garso ir vaizdo technologijų gerbėjus. Apie japonų elektroninės muzikos lyderio Ryoji Ikeda’os multimedijos kūrybą pasakos vienas lietuvių elektroninės muzikos lyderių kompozitorius, videoprojekcijų kūrėjas ir DJ‘ us Vytautas V. Jurgutis. Jis taip pat vadovauja kiekvieną pavasarį Vilniuje rengiamam elektroninės ir elektroakustinės muzikos festivaliui „Jauna muzika“, kuris kasmet pristato tai, kas šioje srityje įdomiausio vyksta mūsų šalyje bei užsienyje.
Ryoji Ikeda dalyvavo ir sukėlė audringą publikos reakciją 2005 metų „Jaunoje muzikoje. Kaip rašoma festivalio buklete, šis menininkas „koncentruojasi į subtiliausias garso dažnių detales, į esmines paties garso savybes. Muziką, laiką ir erdvę jis konstruoja matematiniais metodais. Ikeda eksponuoja garsą kaip pojūtį, išskaidydamas jo fizines savybes ir tyrinėdamas suvokimo psichologijos niuansus. Manipuliuojantis visomis skaitmeninės technologijos galimybėmis, Ikeda plėtoja mikroskopinius garso inžinerijos ir kompozicijos metodus, skleisdamas ultraminimalizmo estetiką meno pasaulyje. Jo darbai siūlo unikalią ateities multimedijinės aplinkos ir kultūros orientaciją.“
Savo albumuose R. Ikeda sukūrė naują minimalistinės elektroninės muzikos pasaulį. Trapios, tačiau dinamiškos, rafinuoto grožio garso konstrukcijos jam pelnė vieno svarbiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų titulą. Albumai +/– , 0 degrees ir Matrix kritikų vertinami kaip radikaliausi ir išradingiausi šiuolaikinės elektroninės muzikos pavyzdžiai.
2001 m. Ikeda apdovanotas Auksinės Nicos prizu (skaitmeninės muzikos kategorijoje) Ars Electronica festivalyje ir konkurse. 2003 m. jis buvo nominuotas Pasaulio technologijos apdovanojimui.
„Jaunos muzikos“ klausytojo nuomone, „japonas žaidžia su garsais, dažnai vengdamas gražių perėjimų, aukščiausiam skambesio taške meta žemų dažnių smūgį, keičia ramybę chaosu, o sumaištį - tyla, kurią vėlgi netikėtai perskrodžia aštrus garsas...“
Pasak Tautvydo Bajarkevičiaus, R. Ikeda „perkėlė visą šiuolaikinės audiovizualinės estetikos paieškų patirtį į metalygmenį. Galėčiau teigti, kad man netgi "negyvas" jo pasirodymas (kurį vis dėlto vadinčiau audiovizualiniu performansu) buvo vertas daugiau negu kiekvienas Rytų ir Šiaurės Europoje vykstančių elektroninės muzikos festivalių. Racionaliems apmąstymams "iš distancijos" R. Ikeda suteikė medžiagos dar ilgam. Iki šiol negirdėjau apie jį blogai šnekant.“
