Dėl vis dažnesnių ryklių atakų gali būti kalti žmonės. Tai gali būti susiję ir su pingančiais skrydžiais, besaikiu žuvavimu bei klimato šilimu, teigia ekspertai.
Šią savaitę laikraščiai pirmuosiuose puslapiuose pranešė apie sprendimą uždaryti Seišelių paplūdimius, kai išsigandusios sutuoktinės akivaizdoje ryklys užpuolė medaus mėnesį leidžiantį britą. Tai buvo jau antra mirtina ataka per 15 dienų.
Ryklys (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Rusijos Ramiojo vandenyno pakrantėje esančiame Primorės krašte ryklys užpuolė 16 metų berniuką, o dieną prieš tai nuo ryklio žmoną gynęs vyras neteko dilbių. Karibuose, Puerto Rike atostogaujančią moterį ryklys paženklino 30 centimetrų ilgio įkandimu.
Pasak Tarptautinės ryklių užpuolimų bylos (ISAF) duomenų, kuriuos kaupia Floridos universitetas, 2010 metais visame pasaulyje užregistruoti 79 neišprovokuoti ryklių išpuoliai, 6 jų buvo mirtini.
Tai buvo didžiausias skaičius per dešimtmetį, lyginant su 2009 metais išaugęs 25 proc. Tuomet užfiksuoti 63 užpuolimai, 6 jų mirtini. 2008 metais suskaičiuoti 53 užpuolimai, 4 jų mirtini.
Ryklys (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Šiemet jau pranešta apie 6 mirtinai ryklių sužalotus žmones, dar 7 buvo sužeisti, rodo neoficialūs naujienų agentūros AFP skaičiai.
Lyginant su tuo, kiek žmonių miršta nuo rūkymo, žūva eismo nelaimėse, trenkus žaibui ar per kitų gyvūnų išpuolius, rizika yra labai maža, teigia ekspertai.
Ryklys(nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
„Dėmesys ryklių atakoms yra visiškai perdėtas“, – teigia mokslininkė Agathe Lefranc, priklausanti Prancūzijos Kremzlinių žuvų (joms priskiriami ir rykliai bei rajos) tyrimų ir išsaugojimo asociacijai.
Jūrų biologai tvirtina, kad ryklių atakų priežastys mažai tyrinėtos, tačiau nurodo keletą galimų ir jos visos susijos su žmonėmis.
Pirmoji priežastis gana paprasta – tai didėjantis mobilumas. Pigūs skrydžiai ir atostogų paketai leidžia žmonėms plaukioti, būriuoti ar nardyti vietose, kuriose anksčiau žmonių nebūdavo.
Ryklys (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
„Augantis ryklių išpuolių skaičius nebūtinai reiškia, kad jie dažnesni. Greičiau tai atspindi vis didėjantį laiko kiekį, kurį žmonės praleidžia prie jūros, o tai padidina šių dviejų šalių sąveikos tikimybę“, – teigia ISAF.
Jūrų biologijos asociacijos Plimute, Anglijoje, specialistas Davidas Jacoby teigė, kad ryklių atakos – įvykiai, kurių priežastys yra vietinės, be to, dažnai menkai ištiriamos, jei tai iš viso daroma.
Vienas išsiskiriantis atvejis užfiksuotas Egipto kurorte Šarm el Šeiche, kur pernai lapkričio-gruodžio mėnesiais rykliai užpuolė 5 žmones, vienas jų mirė.
Ryklys (hoax-slayer.com nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Tuomet kaltė suversta pro šalį plaukiojančiam galvijus gabenančiam laivui, iš kurio į vandenį buvo mėtomos avių skerdienos, ir žmonės, nelegaliai maitinantys ryklius, kad sužavėtų turistus.
Kitas klausimas, į kurį atsakyti taip pat trukdo patikimų duomenų trūkumas – besaikio žuvavimo ir klimato šiltėjimo, veikiančio vandenynų temperatūrą ir sroves, įtaka ryklių elgsenai.
„Žinome, kad šie gyvūnai yra oportunistai, jie keliauja ten, kur yra maisto šaltiniai, o šie juda. Jie priklauso nuo srovių, maistingų vietų“, – aiškino D. Jacoby.
„Taip elgiasi ne tik rykliai. Visi dideli jūros plėšrūnai traukia į vietas, kur daug maisto. Tačiau ar tai susiję su padidėjusia žmonių veikla, lieka neaišku“, – kalbėjo jis.
Kai aplink suka ratus Didysis baltasis ryklys (ekstremalas.lt nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Rykliai, kurių kilmės linija siekia daugiau kaip 400 mln. metų, patys kenčia nuo negailestingų žmonių išpuolių.
Trečdaliui atvirų vandenų ryklių rūšių, tarp kurių – didieji baltieji rykliai ir kūjarykliai – gresia išnykimas. Prie to iš dalies prisideda Azijoje auganti ryklių pelekų sriubos paklausa, teigia Tarptautinė gamtos išsaugojimo sąjunga.
