Gurkšnis alaus Rygos autobusų stoties bare iš Švedijos grįžtančiam jonaviškiui kainavo 300 litų. Dar apie 2 paras užtruko kelionė namo - likęs be pinigų jis iki Lietuvos kulniavo pėsčiomis.
Jonavos rajono teisėsaugininkai, užregistravę Kulvos seniūnijos Daigučių kaimo gyventojo pareiškimą dėl pakeliui iš užsienio dingusio 25 metų Raimondo Obydeniko, baiminosi, kad šio jauno vyro niekada nesuras. Tėvas teigė, jog per Rygą grįždamas iš Švedijos, kurioje uždarbiavo 3 mėnesius, sūnus galėjo turėti nemažai pinigų.
Paskelbta paieška.
Daigučių gyventojas pasakojo pastarąjį kartą su sūnumi kalbėjęs prieš porą dienų. Šis sakė sėkmingai atplaukęs keltu į Rygą, o dabar esantis autobusų stotyje. Jau nusipirkęs bilietą į autobusą, išvykstantį už valandos, tad vakare turėtų būti namie.
Tačiau keliauninkas negrįžo nei tą, nei kitą vakarą. Sunerimęs tėvas kreipėsi pagalbos į policiją. Tą pačią dieną buvo paskelbta dingusiojo paieška.
R.Obydenikas atsirado kitos dienos vakarą. Sulysęs, apšepęs, nuo nemigos raudonomis akimis. Vakar jis LŽ dievagojosi, kad daugiau niekada ir niekur užsienyje nebegers alaus - pakentės, kol grįš į Lietuvą.
Pašnekovas keikė save, kad paskambinęs tėvui ir norėdamas sutrumpinti laiką, likusį iki kelionės namo, užsuko į Rygos autobusų stoties barą. Ten nusipirko puslitrį alaus ir prisėdo prie staliuko.
Dar viena auka
Prie gretimo staliuko sėdėjo trys vyrai, iš pažiūros - trisdešimtmečiai, ir latviškai kalbėjosi. Jonaviškiui tie žmonės nesukėlė įtarimo. Esminė R.Obydeniko klaida buvo tai, kad nugėręs pusę butelio jis nuėjo į baro tualetą. Grįžęs baigė gerti alų ir išėjo į lauką.
Netrukus vaikinui pasidarė silpna... Kai jis atsigavo vienos Rygos gydymo įstaigos priėmimo skyriuje, pamatė prijungtą lašinę. Į ligoninę jonaviškis buvo atvežtas jau be kuprinės. Ją pasisavinusieji pavogė ir visus Raimondo kelionpinigius - piniginėje buvusius 300 litų ir mobilųjį telefoną. Vienintelė paguoda, kad drabužiuose, kurių nespėta iškraustyti, buvo likęs pasas.
Rygos medikai nuo paciento neslėpė, jog į alų jam kažkas įpylė klofelino. Tai išgirdęs R.Obydenikas guodėsi bent tuo, kad didžioji dalis pas ūkininką uždirbtų pinigų, laimė, buvo pervesti per banką į Lietuvą.
Grįžęs kitą dieną į Rygos autobusų stotį jis sužinojo tapęs ne pirma ten siautėjančių ilgapirščių auka. R.Obydenikas, kaip ir kiti nukentėjusieji nuo šios gaujos, į Latvijos policiją nesikreipė.
Padėjusiųjų - nedaug
Pasiekti namus apvogtajam pasisekė tik po dviejų parų. Nė vieno Lietuvos autobuso vairuotojo jo istorija nesugraudino, todėl namo teko žingsniuoti pėsčiomis.
Kelionė iki Latvijos ir Lietuvos valstybių sienos užtruko apie pusantros paros - eiti naktį greitkeliu jonaviškis bijojo. Kol prašvito, prarymojo vienoje viešojo transporto stotelėje. Nė vienas stabdomas automobilis nestojo.
Pašnekovas teigė tą pusantros paros buvęs ne tik be miego, bet ir praktiškai be maisto. Užkrimto vien pakelėje pasirinktų obuolių.
Kai kirto Lietuvos sieną, pagaliau sustojo vieno vilkiko vairuotojas, važinėjantis iš Kauno į Norvegiją. Tačiau jis galėjo pavežti tik iki Panevėžio. Nuo miesto iki Ramygalos vėl teko kulniuoti pėsčiomis.
Vaikinui pasisekė, kad pavyko prisiminti kaimyno mobiliojo ryšio telefoną, o Ramygalos degalinėje tądien dirbo geras vyras. Jis leido paskambinti telefonu. Susisiekęs su kaimynu R.Obydenikas pirmiausia paprašė, kad šis nuramintų širdininką tėvą, o paskui, jei gali, atvažiuotų į Ramygalą jo paimti.
Greta ČIŽINAUSKAITĖ
