Jau daugiau kaip mėnuo praėjo, kai Latvijos sostinėje Rygoje buvo nušautas vienas iš geriausių Latvijos ir Europos boksininkų Andrejus Barabanovas (35 m.), tačiau policija kol kas jo žudikų nesuranda. Boksininkas siejamas su nusikalstamomis grupuotėmis.
Priešininkas pasidavė
A. Barabanovas 9 kartus yra tapęs Latvijos čempionu mėgėjų grupėje. Jis kovojo 115 kovų, 84-iose tapo nugalėtoju. 2008-aisiais A. Barabanovas perėjo į profesionalųjį sportą. Čia jis iš 12 kovų laimėjo 11. Andrejus yra tapęs pussunkio svorio (iki 81 kg.) Europos ir Baltijos šalių čempionu ir buvo įtrauktas į to svorio geriausių pasaulio boksininkų Top-50.
2012 spalio 20-ąją, Rygoje, turnyre „Klondaika Fight Arena“ A. Barabanovas, labai efektingoje kovoje nugalėjęs Kongo šalies atstovą Džonį Mifubą, pareiškė pasitraukiąs iš profesionalaus sporto. Paskutinė kova tarsi vainikavo sportininko karjerą. Jis tiesiog „subombardavo“ savo priešininką ir jo sekundantas buvo priverstas išmesti į ringą baltą rankšluostį.
Įkalčių nesunaikino
Tik baigęs sportininko karjerą buvęs boksininkas atsidūrė teisiamųjų suole. Jį pasivijo prieš 10 metų pradėta byla. 2002-aisiais metais Rygoje Sarkandauguvos mikrorajone policijos sekliai stebėjo vieną butą Chapsalio gatvėje. Rugsėjo 19-ąją, kai opertyvininkai turėjo duomenų, kad bute gali būti didelis kiekis narkotikų, pradėjo kvaišalų prekeivių sulaikymo operaciją. Joje dalyvavo ne tik kriminalinės policijos pareigūnai, bet ir specialaus kovos su terorizmu „Omegos“ būrio kovotojai. Bute buvo užklupti trys narkobaronai: Vladimiras Zubrilinas-Japončikas, Aleksandras Šelgunovas-Šelas ir Vadimas Velička. Su „Pardauguvos“ grupuote siejami vyrai laukė smulkesnių prekeivių, kuriems turėjo perduoti narkotikus. Virtuvėje jie į dozes pakavo metamfetaminą. Vienu metu Japončikas išnešė susikaupusiais šiukšles ir tik atidaręs laiptinės duris akis į akį susidūrė su kaukėtais pareigūnais. Vyras puolė bėgti, bet kaip mat buvo sugautas.
Buvę bute Šelas ir V. Velička, ko gero, išgirdo triukšmą, nes karštligiškai bandė atsikratyti įrodymų. Į butą įsiveržę operatyvininkai pamatė, kad vienas iš narkotikų prekeivių stovi ant virtuvinės kriauklės ir viską meta į ventiliacijos angą. Ten nukeliavo ne tik jau paruoštos dozės, bet ir ryšulyje buvę narkotikai, ir medicininės svarstyklės, ir net buto raktai.
Tas visas krovinys, aišku, buvo ištraukas. Tai buvo 960 gramų metamfetamino ir 1000 ekstazio tablečių. Trys vyrai nukeliavo į areštinę, o kratos tęsėsi.
Boksininkas nekaltas
Operatyvininkai turėjo duomenų, kad boksininkas A. Barabanovas irgi priklauso „Pardauguvos“ grupuotei ir vadinamas Barabanu. Tad buvo atlikta krata ir jo mamos bute. Kaip policijos pareigūnai ir tikėjosi, pas jį buvo rasta 20 tablečių ekstazio ir 50 gramų metamfetamino.
A. Barabanovas neprisipažino, kad motinos bute buvo jam priklausantys narkotikai, bet jau pirmojo teismo posėdžio metu jis buvo areštuotas ir pripažintas ketvirtuoju nusikalstamos gaujos nariu. Centriniame Rygos kalėjime A. Barabanovas praleido 2,5 metų, kol prokuroras pakeitė jam kaltinimą iš prekybos narkotikais į bendrininkavimą ir paleido iš kalėjimo.
Teismas užsitesė keletą metų. Tai sirgo kaltinamieji, tai advokatai, per tą laiką pasikeitė ir keli teisėjai. Japončikas jau pirmojo posėdžio metu prisipažino kaltas, sakė, kad tai jis prekiavo narkotikais ir tvirtino, kad jo draugas Barabanas apie tai nieko nežinojo. Teismams tęsiantis devynerius metus du teisiamieji paslaptingai dingo. Japončikas 2008-aisiais nusišovė Rygos tire, o Šelas prieš dvejus metus pasislėpė užsienyje. Tad nuosprendį išklausė tik du teisiamieji. A. Barabanovas buvo visiškai išteisintas, o V. Veličkai teismas skyrė 5 metus lygtinai. Prokuratūra nuosprendžio neskundė, tad byla nukeliavo į archyvą.
Tačiau boksininko nužudymas vėl priminė „Pardauguvos“ grupuotę. A. Barabanovas buvo nušautas apie devintą valandą vakaro, kai, norėdamas įeiti į vieną butą, atidarė laiptinės duris. Ten jo laukė žudikas, kuris paleido tris šūvius. Vienas jų – į galvą – mėgstamas samdomų žudikų kontrolinis šūvis. Tad iš pirmo žvilgsnio nedidelėje narkotikų byloje jau du vyrai negyvi, o dar vienas – dingęs.
Dvi grupuotės
Latvijoje, po valstybės susikūrimo, šalį be kraujo pasidalino dvi nusikaltėlių grupuotės. Jas abi sudaro rusakalbiai. Ivano Charitonovo gauja ėmė kontroliuoti Rygą, o Jurijaus Raigorodskio ir Vladimiro Leskovo vadovaujama „Pardauguvos“ grupuotė savo veiklą išvystė Jūrmaloje ir kituose kurortiniuose miestuose.
Reketininkų karaliumi latviai vadino iš pamaskvės Monino miesto kilusį I. Charitonovą. Jis bendravo su Maskvos Solncevo grupuote ir jai net mokėjo mokesčius. Panašiai darė ir „Pardauguvos“ grupuotė. Joje savo vietą „rado“ nemažai sportininkų. Ypač jėgos sporto šakų atstovų: imtynininkų, boksinininkų.
Palaipsniui I. Charitonovas virto gerbiamu verslininku ir pardavinėjo naftos produktus, tačiau policija nepaliko jo ramybėje. Ir jis, ir nemažai jo parankinių buvo sukišta už grotų. Likę laisvėje rusai susirinko savo uždirbtus pinigus ir išvyko ieškoti laimės kitur. Į Rusiją iškeliavo ir abu „Pardauguvos“grupuotės vadai.
Likę Latvijoje jau nebemokėjo duoklės Maskvai, o tuos pinigus investavo į naftos produktų, alkoholio ir cigarečių kontrabandos organizavimą. Solncevo grupuotės atstovas Jurijus Polkovnikovas buvo atvažiavęs į Rygą aiškintis santykių. Operatyvininkai jau galvojo apie gaujų karą, tačiau, matyt, buvo pasiektas taikus susitarimas. Stipriausi lietuviai
Buvęs Latvijos valstybinės policijos viršininkas Juris Reksna yra sakęs, kad Latvijoje teigiama, jog nėra organizuoto nusikalstamumo lyderio, nėra tokios gaujos, kuri vadovautų kitoms. „O kai nusikaltėliai išsklaidyti, lengviau su jais kovoti“, – sakė J. Reksna. Jis savo šalies nusikaltėlius lygino ir su lietuviais. „Antras teigiamas momentas yra tas, kad mūsų šalies spauda, skirtingai nei kaimynų lietuvių, nešlovino nė vieno organizuotų gaujų veikėjų. Lietuvoje vienos nusikalstamos grupuotės veikėjas Henrikas Daktaras – beveik kaip nacionalinis herojus, straipsniai apie jį daugelį metų nuolat mirga laikraščiuose.“ Jis taip pat pažymėjo, kad lietuvių mafija – viena stipriausių Europoje. „Mes kalbame apie rusų, italų ir kitų šalių mafijas, tačiau reikia pasakyti, kad viena stipriausių Europoje yra lietuvių mafija, – sakė buvęs Latvijos policijos šefas. – Su lietuvių mafija labai daug problemų turi Ispanijos, Vokietijos teisėsaugininkai“.
Tačiau ir Latvijoje mafija įrodė, kad ji nemirtinga. Ta pati „Pardauguvos“ grupuotė nuolat minima spaudoje.
Nušovė samdomas žudikas
2009-ųjų balandį Jūrmalos centre buvo nušautas su šia grupuote susijęs verslininkas Viačeslavas Sturenis (46 m.). Į verslininką, kuris važiavo visureigiu „Porsche“, buvo pasikėsinta apie dešimtą valandą ryto. Piktadariai važiavo iš paskos, o kai V. Sturenis sustojo sankryžoje, šalia sustojo ir „Mazda“. Tuomet atsidarė šio automobilio keleivio langas ir iš Kalašnikovo automato į visureigį buvo paleista trumpa serija. Vėliau kriminalistai nustatė, kad kulkos perskrodė automobilį kiaurai, o dvi net pataikė į šalia stovinčio namo langus ir juos išdaužė. Laimė, ten žmonės nenukentėjo.
Gyvas liko kartu su V. Stureniu važiavęs verslininkas Viktoras Mironovas. Jis skubiai iššoko iš automobilio ir pasislėpė šalia esančiame restorane. Na o patį V. Sturenį kliudė net 5 kulkos ir jis žuvo iškart. Netrukus už kelių kilometrų buvo rasta „Mazda“. Rastas ir automatas, iš kurio buvo šaudyta.
V. Sturenis nusikalstamame pasaulyje buvo žinomas kaip Slava Piterskis ir buvo artimas Rusijos kriminaliniams sluoksniams. Savo pravardę jis gavo dėl to, kad ilgus metus gyveno Sankt Peterburge. Ten vedė ir pasiėmė žmonos Denisovos pavardę, o vėliau vedė latvę ir dar kartą pasikeitė pavardę. Latvijos kriminalinėse suvestinėse V. Sturenis figūravo 2003 metais. Tuomet jo asmens sargybinis buvo nuteistas už 50 000 JAV dolerių prievartavimą iš verslininkų. Toje byloje buvo teisiama net 12 vienos gaujos narių. V. Sturenis buvo išteisintas, tačiau iš teismo salės tuomet jo nepaleido, o deportavo iš Latvijos, nes joje tuo metu jis gyveno neteisėtai.
Versijos
Tyrėjai iškėlė dvi V. Sturenio nužudymo versijas – arba tai žmogžudystė, susijusi su verslo reikalais, arba nužudymas dėl asmeninių motyvų. Kad tai buvo užsakomoji žmogžudystė, neabejota iš karto, nes V. Sturenis buvo nušautas labai šaltakraujiškai ir profesionaliai. Ištyrus žmogžudystę paaiškėjo, kad kriminalistai neklydo.
Po 3 metų nustatyta, kad V. Sturenį nušovė samdomas žudikas, kuris dabar už kitus nusikaltimus atlieka bausmę kažkuriame Rusijos kalėjime. O štai žmogžudystės užsakovas – kol kas laisvėje, paskelbta tarptautinė jo paieška. Kadangi tiek užsakovas, tiek vykdytojas yra Rusijos piliečiai, tai Latvijos prokuratūra nusprendė bylą perduoti Rusijai. Tai padaryta ir dėl to, kad Rusija Latvijai savo piliečių neduoda net apklausti.
Važiuojant iš V. Sturenio laidotuvių Rygos-Maskvos kelyje buvo nušautas verslininkas iš Velikije Luki (Didieji Lukai) miesto Sergejus Nesterukas, pravarde Taškentas. Kartu žuvo ir du jo asmens sargybiniai. Išgyventi pasisekė tik sunkiai sužeistam vairuotojui. S. Nesterukas laidotuvėse nešė savo draugo karstą, bet, matyt, jautė, kad gali būti pasikėsinta ir į jį, nes labai saugojosi. Tačiau neišsisaugojo – buvo nušautas netoli namų.
Dar vienas „Pardauguvos“ grupuotės veikėjas – Maksas Tornopolskis – buvo areštuotas Kolumbijoje su 17 tonų kokaino kroviniu.
Zbignevas JANKOVSKIS
