„Diagnozuoti ligos atvejai – tik ledkalnio viršūnė, nes didžioji dalis užsikrėtusiųjų gali net nežinoti, kad serga“, – teigia Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytoja gastroenterologė prof. Jūratė Kondrackienė.
Maždaug prieš trisdešimt metų buvę kraujo donorai ar žmonės, kuriems buvo atliktos įvairios operacijos, galėjo užsikrėsti hepatito C virusu. Šis virusas buvo aptiktas 1989 metais, o Lietuvoje jo diagnostika buvo įdiegta tik 1993 metais.
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas pateikia priežastis, kodėl šiuo virusu užsikrėtę žmonės dažnai nepajaučia jokių išskirtinių simptomų.
„Prasidėjus lėtinei ligai, žmogus gali nieko nejausti, kadangi kepenyse nėra nervinių receptorių, kurie siųstų organizmui signalus apie hepatito C virusą.
Nors pacientai gali skųstis nespecifiniais simptomais, tačiau yra ir akivaizdžių klinikinių simptomų, pavyzdžiui, gelta, šlapimo patamsėjimas, niežulys, kepenų ar blužnies padidėjimas, skystis pilvo ertmėje. Deja, šie simptomai atsiranda tik kepenų cirozės stadijoje“, – pabrėžia profesorius.
Buvusi Kauno klinikų pacientė Rūta apie šį virusą savo organizme sužinojo tik po tulžies pūslės operacijos. Operacijos metu gydytojams kilo įtarimai dėl netipiškai atrodančių vidaus organų, todėl po operacijos pacientei buvo rekomenduota atlikti tyrimą hepatitui C nustatyti.
„Iš tiesų nebuvau pagalvojusi, kad nešioju šį virusą, nors ir jaučiau silpnumą bei skausmą dešinėje pusėje po šonkauliais. Kaip pati įtariu, užsikrėsti galėjau 1986 metais, kai man buvo skubiai perpiltas kraujas“, – istorija dalinasi pacientė Rūta.
Pacientei buvo nustatytas hepatitas C, kurio gydymui buvo taikomas senasis gydymo metodas, tačiau jo metu Rūta jautė daug nemalonių ir alinančių šalutinių poveikių. Pacientės būklė blogėjo, išsivystė kepenų cirozė, ir tik pradėjus gydymą naujaisiais antivirusiniais vaistais pavojingas virusas buvo išnaikintas.
„Pamenu, kai penktadienį, suvartojus reikalingą vaistų dozę, likusį savaitgalį negalėdavau pakilti iš lovos, pykindavo. Po dviejų nesėkmingų bandymų patekau pas nuostabią gydytoją prof. Jūratę Kondrackienę.
Džiaugiuosi, kad ši gydytoja drąsino mane ir kartu nusprendėme pradėti naują antivirusinį gydymą, dėl kurio šiandien jaučiuosi išties puikiai. Mano organizmas šį gydymo metodą priėmė daug lengviau, o virusas buvo visiškai sunaikintas.
Jau daugiau nei metus kiekvieną rytą atsikeliu su šviesiomis mintimis – mano gyvenimas pasikeitė“, – gydytojai dėkoja pacientė.
Pasak pacientės, sužinojus apie hepatito C diagnozę, su šiuo klastingu virusu susijusios naujienos žurnaluose ar televizijoje tapo matomesnės.
„Kaskart atsivertus žurnalą atrodo, kad tik apie hepatitą C ir kalbama. Pagalvoju – kiek daug žmonių nešioja šį virusą to nežinodami.
Noriu patarti žmonėms, jog jeigu jaučiate silpnumą, nuovargį ar kitus simptomus, būdingus hepatitui C, nebijokite pasitikrinti. Nors rezultatų laukimas bei nežinia yra nelengva, tačiau mano pavyzdys, kaip ir daugelių panašių pacientų, parodo, jog šiais laikais pasveikti įmanoma.“
Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas pabrėžia, kad hepatito C gydymas šiuo metu gali būti vadinamas mokslo sėkmės istorija. Jei anksčiau naudoti vaistai išgydydavo tik 40 proc. sergančiųjų, tai naujausi vaistai, kurie pradėti naudoti nuo 2015 metų, leidžia išgydyti 99 proc. sergančiųjų.
„Sėkmingai įdiegus naujas technologijas galima pakartoti tokią medicininės sėkmės istoriją, kaip buvo su raupais, kurių viruso plitimas buvo išnaikintas. Iki šiol buvęs sudėtingas, metus trukęs hepatito C gydymas, kurį dažnai lydėdavo sunkios komplikacijos, dabar trunka du-tris mėnesius, neturi sunkių pasekmių“, – naujausio gydymo privalumus vardija profesorius.
Pozityviai nuteikia ir gastroenterolgė prof. J. Kondrackienė, kuri antrina pacientės žodžiams dėl pažangesnio gydymo. „Šiuo metu galime pasidžiaugti, kad jau ir Lietuvoje yra kompensuojamas, labai veiksmingas hepatito C antivirusinis gydymas.
Dabar didžiausia problema – išaiškinti sergančiuosius. Kauno klinikose ir visoje Lietuvoje diegiamos moderniausios technologijos, gerinama diagnostika, gydytojai atsakingai parenka gydymo taktiką, todėl tikime, kad šią problemą galime išspręsti. Tačiau svarbus ne tik šeimos gydytojo vaidmuo, kuris rekomenduotų išsitirti kepenų fermentus silpnumu ir nuovargiu besiskundžiantiems, bet ir pačių pacientų sąmoningumas rūpintis savo sveikata ir atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus.“
