Rūta, papasakokite, kaip ir kodėl susidomėjote automobilių sportu?
Kai buvau dar visai maža, tėvai mane vesdavosi į įvairias autosporto varžybas. Deja, bet nepamenu labai daug, nebent tiek, kiek galiu rasti nuotraukose, kuriose stovėdavau laikydama didžiules palaikymo vėliavas. Kiek paaugusi su draugais pradėjau važinėti į ralio varžybas. Nuo pat pirmo apsilankymo jose, man šturmano darbas pasirodė įdomus ir traukiantis. Pamenu, kad buvau žiemos varžybose Utenoje ir lenktynes žiūrint net ašaros akyse pasirodė, tada ir pagalvojau, kaip būtų smagu sėdėti šturmano kėdėje bei lėkti trasa. Aišku, tuomet viskas atrodė lyg nepasiekiama svajonė, tačiau dabar džiaugiuosi ją išpildžiusi. Jau ketvirtus metus esu automobilių sporto komandoje „RR team“, o šturmanauju du metus. Visuomet mėgau adrenaliną, ekstremalias veiklas, o juk automobilių sportas tuo ir pasižymi!
Kodėl iš daugelio automobilių sporto šakų būtent ralis tapo Jūsų pasirinkimu?
Ralis įdomus dėl daugybės priežasčių. Man atrodo, kad tai yra sudėtingiausia automobilių sporto šaka, kuri suteikia daugiausiai adrenalino. Ralyje be galo svarbus komandos susidirbimas, tikslus dviejų žmonių susikalbėjimas, vienas kito jautimas, pasitikėjimo ugdymas. Būtent tai mane labiausiai ir žavi. Mūsų komanda labai daug dirba su tuo, nuolat analizuojame savo klaidas, aptariame kas tikrai pavyko ir kaip būtų galima dar labiau tobulėti.
Ralis nėra tik lėkimas greičio ruožu. Čia labai svarbi disciplina – kada ir kur būti, kada įvažiuoti į laiko kontrolės punktus, serviso zonas, kada išvažiuoti, apskaičiuoti, kiek reikės kuro iki kito užpylimo. Reikia žinoti, kaip tiksliai naviguoti iš vieno greičio ruožo į kitą, kaip taisyti automobilį, keisti ratus nusimontavus padangai ir prarasti kuo mažiau laiko. Tokie ir dar šimtai panašių dalykų. Ralyje labai reikalinga greita reakcija, nes dažniausiai, visi sprendimai turi būti priimti nedelsiant. Adrenaliną kelia ir tai, jog niekada nežinai, kas laukia už vieno ar kito posūkio.
Be ralio mane dar traukia keturračiai. Tikiuosi, kad greitai išpildysiu savo svajonę ir garaže turėsiu ne tik sportinį automobilį, bet ir keturratį. Taip pat kartingai – puiki laisvalaikio pramoga, garantuojanti energijos pliūpsnį!
Esate ir vairuotoja, ir šturmanė. Kuri iš šių pozicijų Jums malonesnė? Kokių savybių šios skirtingos pozicijos reikalauja?
Vairuoti man patinka ir aš labai noriu tobulėti šioje srityje. Tačiau už vairo sėdu ne ralyje, o kartinguose – tai mano laisvalaikio pramoga, kurioje smagu išmokti kažką naujo, tobulinti jau turimus įgūdžius.
Vis dėlto, geriausiai aš jaučiuosi sėdėdama šturmano kėdėje. Visų pirma, sėdėti šalia vairuotojo reikia daug drąsos. Šturmanas turi būti itin tikslus – kalbėti nedvejodamas, tvirtu balsu, aiškiai ir teisingai pateikti informaciją vairuotojui greičio ruožų metu. Taip pat šis darbas reikalauja kruopštumo – reikia viską tvarkingai surašyti stenogramoje. Atsakingumas taip pat privalomas, nes šturmanas yra atsakingas už visą dokumentaciją. Mokėjimas puikiai valdyti laiką, organizaciniai sugebėjimai – būtinybė. Žinoma, šturmanas, tai dar ir psichologas, kuris turi žinoti, kaip tinkamai nuraminti ar paskatinti vairuotoją, kada kokią informaciją suteikti.
Kaip atrodo Jūsų psichologinis ir fizinis pasiruošimas varžyboms?
Psichologiškai geriausiai pasiruošusi jaučiuosi tada, kai žinau, jog daug treniravausi. Kadangi myliu šį sportą, juo gyvenu, tai psichologiškai ruošiuosi kasdien. Fizinis pasiruošimas varžyboms – punktas, kurį stengiuosi stiprinti, šiais metais sau pasižadėjau dar aktyviau tuo užsiimti!
Kartais sportininkai sako, kad kiekvienas varžybų finišas jau yra laimėjimas, nepriklausomai nuo rezultato. Kaip atrodo Jums?
Laimėjimas – tai nėra tik prizinė vieta. Mano akimis, laimėjimas apima daug daugiau. Kiekviena išmokta pamoka, kiekviena nauja patirtis – irgi laimėjimas, taip pat, kaip ir nugalėta kova su stresu ar šimtąja sekunde pagerintas rezultatas. Apibūdinti laimėjimą galima labai plačiai.
Kokius didžiausius savo laimėjimus galėtumėte išskirti?
Pirmasis ir, manau, kad pats svarbiausias mano laimėjimas – drąsa realizuoti save šiame sporte. Varžybose užimta pirmoji vieta savo klasėje – tai puikus pasiekimas, tačiau tinkamai atliktas darbas, puikus susikalbėjimas su ekipažo nariu – tai svarbiausia. Didžiules pergales lemia visi šie maži laimėjimai.
Kokiose varžybose planuojate dalyvauti šiame sezone?
Šiuo metu su komanda kuriame naują automobilį, tad tam reikės daug testų ir kitokių bandymų. Kol kas nesinori prisižadėti, bet planuojame ir toliau važiuoti Lietuvos ralio čempionate.
Nauji lūkesčiai sau šiame sezone – stipresnis fizinis pasiruošimas, pasiryžimas išbandyti daugiau autosporto sričių.
Kaip manote, kiek procentų puikaus rezultato lemia talentas, darbas ir sėkmė?
Sėkmei, kuomet per kažkokį atsitiktinumą išsilaikei ant kelio, kai atrodo, jog turėjo būti blogiausias scenarijus, atiduočiau kelis procentus. Talentui šiek tiek daugiau, tačiau tikiu tuo, jog viskas pasiekiama sunkiu darbu, atiduodant visas savo jėgas, norą, pasiryžimą. Būtent išsikeltų tikslų siekimas, tikėjimas savo jėgomis ir kopimas link to – procesas, kuriuo mėgaujuosi kasdien!
Kaip vertinate moterų įsitraukimą į automobilių sportą?
Moteriškosios lyties atstovių automobilių sporte tikrai nėra daug, jeigu lyginsime su vyrais. Tačiau pastebiu, kad moterų įsitraukimas tik didėja. Aš manau, kad norinčių save išbandyti autosporte yra tikrai daug, tačiau ne visos išdrįsta.
Pavyzdžiui, žiedinėse lenktynėse merginos rodo itin aukštus rezultatus, tai labai sveikintina ir smagu – Lietuvoje moterys tikrai nenusileidžia vyrams ir yra lygiavertės varžovės. Patys vyrai tikrai puikiai motyvuoja, skatina, drąsina ir džiaugiasi moterų sportininkių pasiekimais.
Kaip manote, kokios moteriškos savybės labiausiai pasitarnauja automobilių sporte?
Atsakingumas ir kruopštumas. Kartais atsargumas, tačiau ne visada.
Autosportas – gana pavojinga sporto šaka. Ar prieš varžybas jaučiate baimę, jaudulį? Kaip su tuo tvarkotės?
Greičio ruože mano svarbiausia užduotis – itin tiksliai pateikti informaciją vairuotojui – į tai ir susitelkiu. Prieš varžybas būna šioks toks jaudulys, tačiau startavus pirmajame greičio ruože nerimas išgaruoja. Kartais su ekipažo vairuotoju Renaldu Šeinausku juokiamės, kad aš sėdžiu sau rami, kojas sukryžiavusi.
Didesnis nerimas atsiranda tada, jeigu reikia labai skubiai priimti kažkokius sprendimus dėl automobilio tvarkymo, atsitikus netikėtai bėdai. Čia dar jaučiuosi šiek tiek silpnokai, bet sparčia mokausi. Mūsų komanda turi puikius mechanikus, kurie padeda, paaiškina, leidžia pabandyti. Jaučiuosi pamažu tobulėjanti ir įgyjanti daugiau žinių – tai labai įdomu.
Na, o šiaip, ralio metu stengiuosi mėgautis kiekviena varžybų akimirka, šalyje palikdama nerimą ir stresą.
Kas yra Jūsų pavyzdys autosporte?
Visos Lietuvos merginos dalyvaujančios autosporte man yra puikus pavyzdys. Na, o jeigu kalbėtumėme ne apie Lietuvą, tai mano favoritė – Laia Sanz, kuri dalyvauja Dakaro lenktynėse su motociklu ir griauna visus stereotipus apie vairuojančias moteris. Mano didžiausias pavyzdys ir motyvacija – tai mano širdies draugas ir ekipažo kolega – Renaldas Šeinauskas. Jis yra profesionalus vairuotojas, kurio įgūdžiai mane kaskart vis labiau stebina. Taip pat jis – puikus mokytojas, autosporto fanatikas ir žmogus, kurio nenumaldoma aistra sportui kviečia kartu nuversti kalnus.
Ko palinkėtumėte moterims, besidominčiomis galimybe prisidėti prie automobilių sporto?
Nedvejokite ir pradėkite, pasitikėkite savo jėgomis! Jeigu trūksta motyvacijos ar įkvėpimo kreipkitės – visada mielai pagelbėsiu. Yra daugybė galimybių pradėti, tik reikia startuoti ir pradėjus neatleisti greičio pedalo!
