Lenkijos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Pawelas Zalewskis (Pavelas Zalevskis) trečiadienį pareiškė, kad "Rusija persistengė apkaltinusi Lenkiją dėl parodos buvusioje hitlerininkų mirties stovykloje Aušvice uždarymo".
Jo nuomone, ne Lenkija, o kaip tik Rusija vadovaujasi politiniais sumetimais.
Lenkų parlamentaras neabejoja, jog visas šis reikalas turi politinę potekstę ir jog Rusija daro spaudimą Lenkijai, kad ši atšauktų savo veto dėl Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybų.
"Manau, kad Rusija persistengė, nes sprendimas dėl rusų parodos Osvencimo muziejuje nėra vien Lenkijos pozicija - (tai) visų Osvencimo tarptautinės tarybos narių pozicija", - lenkų radijui sakė P.Zalewskis.
Antradienį rusų dienraštis "Kommersant" rašė, jog rusų parodą Aušvice Lenkija uždarė siekdama politiniais tikslų ir atidarys ją tik tada, kai Rusija prisipažins, kad po 1939 metų rugsėjo 17 dienos okupavo Lenkiją.
Politiko nuomone, už šio straipsnio stovi Kremlius, kuris siekia pabloginti Varšuvos ir Maskvos santykius, tačiau, pasak P.Zalewskio, konflikto bus galima išvengti, jeigu abi pusės pademonstruos geranoriškumą.
Tuo tarpu interneto svetainėje "dziennik.pl" Aušvico-Birkenau muziejaus direkcija paneigė, jog uždarė parodą, ir tikina, kad rusai vis dar rengia savo ekspoziciją, o visi ginčijami klausimai sprendžiami proceso metu.
Antradienį muziejaus atstovas Jaroslawas Mensfeltas (Jaroslavas Mensfeltas) sakė, kad direkcija uždarė rusų parodą, nes Maskva pakeitė ją ir Lietuvos, Latvijos, Estijos, taip pat - buvusių Lenkijos ir Rumunijos teritorijų gyventojus apibūdino kaip sovietus, nukentėjusius nuo nacių.
"Šių regionų gyventojų negalima laikyti Sovietų Sąjungos piliečiais, nes jie niekada neatsisakė savo pilietybės ir savo noru nepriėmė sovietų pilietybės", - sakė J.Mensfeltas.
Atsisakymas atidaryti šią parodą išprovokavo piktą Rusijos reakciją. Rusų Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tai "daugiau nei keista".
"Aušvico aukų atminimas neturėtų būti įtrauktas į istorines ir politines spekuliacijas", - sakoma ministerijos pareiškime.
Savo susirūpinimą išreiškė ir Rusijos žydų kongresas.
"Politinės priežastys, kurios galėjo veikti (priimant) šį sprendimą, neturėtų nusverti istorinio teisingumo", - sakė Kongreso prezidentas Viačeslavas Kantoras.
"Niekas neturi teisės abejoti sovietų kareivių, kurie dalyvavo vaduojant šią didžiausią mirties stovyklą, didvyriškumu", - pridūrė jis.
Tačiau Tarptautinė Aušvico taryba, kuri prižiūri, kaip tvarkoma ši vieta, remia muziejų. Tarybos pirmininkas Wladyslawas Bartoszewskis (Vladyslavas Bartoševskis) sakė, kad atmetė "parodos, kuri klaidingai nušviečia istoriją pagal stalinistinio periodo kriterijus, egzistavimą Lenkijoje".
Šioje mirties stovykloje 1940-1945 metais mirė maždaug 1,1 mln. žmonių, kurių 1 mln. buvo žydai iš visos nacių okupuotos Europos. Dalis jų mirė nuo išsekimo ir ligų, bet dauguma - dujų kamerose.
Aušvice taip pat mirė maždaug 15 tūkst. sovietų karo belaisvių, 85 tūkst. lenkų tautybės žmonių, 20 tūkst. čigonų ir 12 tūkst. kitų tautybių žmonių, tarp kurių buvo ir pasipriešinimo dalyvių.
