Lietuvoje šis žurnalistas žinomas savo propagandiniais reportažais ir laidomis apie įvykius Lietuvoje 1991-aisiais. Tačiau ilgainiui jis tapo vienu aršiausių Kremliaus valdžios kritiku.
„Visi tie „pergalingi“ animaciniai filmukai su Gynybos ministerijos pratybomis savo darbą atliko. Visi jau įtikėjo Rusijos karo mašinos galia. Tačiau visos tos pratybos yra grojimas įsivaizduojamu rojaliu. Galima išgauti tokias pačias veido išraiškas, kaip ir žymusis pianistas Van Cliburnas, galima užversti akis iš ekstazės, viską galima pavaizduoti, bet tik iki to laiko, kol koks nors niekšas nepakiš po pirštais tikro rojalio. Čia prasidės gėda: paaiškės, kad pianistui-teoretikui neįveikiamas ir „čyžikas-pyžikas“ vienu pirštu. Ir čia dar geriausiu atveju“, – aiškino A. Nevzorovas.
Pasakodamas apie tai, kaip vystysis šis karas ir kokia jo baigtis, A. Nevzorovas ramiai aiškino, kad tai bus „totalus Rusijos pralaimėjimas“. „Bet kokiu atveju viskas baigsis baisiu Rusijos pralaimėjimu ir tragedija. Kartu su Afganistano, Vietnamo, Čečėnų karų kupra vargšė tauta užsiaugins dar vieną“, – teigė jis.
Apžvalgininko teigimu, taip bus dėl to, kad Ukrainai „bet kokia karo baigtis bus pergalė“: „Yra du variantai ir abu jie yra mirtini Rusijos Federacijai: vienu iš jų milžiniška ir siaubinga Rusija sutrypė mažą, išdidžią ir apsiginti negalinčią kaimynę. Antruoju atveju, maža, išdidi ir apsiginti negalinti kaimynė sutrypė krauju pasruvusį milžinišką monstrą.“
Rusijai abu variantai yra vienodai tragiški, įsitikinęs jis. Maža to, jis pažymėjo, kad bus daroma milžiniška klaida patikinti šio karo eigą „arba jau praradusiems su realybe, arba su realybe nieko bendro niekada ir neturėjusiems karo analitikams“.
Šie, anot eksperto, įsivaizduoja, kad pratybose demonstruojama taktika „su visokiais uraganais, gradais, poseidonais, buratinais“, kurie padės „išdeginti strateginius koridorius tankų daliniams, o už tankų kolonomis į Kijevą žygiuos pėstininkai“ suveiks ir realių karo veiksmų metu.
„Niekas iš jų neatsižvelgia į itin tūžmingo ukrainiečių pasipriešinimo ir visiško Rusijos kariuomenės nemokėjimo kariauti faktorius. Ukrainos padaliniai, įtariu, bus net piktesni už čečėnus. Karą Čečėnijoje pralaimėjo dar ana, sovietinė, armija. Kuri turėjo bent šiokias tokias tradicijas, generolus ir karinę patirtį, o dabar net ir to nėra. Nėra generolų, nėra Rochlino, Lebedevo, nieko“, – pasakojo A. Nevzorovas.
Analitiko teigimu, Rusijoje karas reiškia iš esmės vieną – galimybę nebaudžiamai išvogti savo kariuomenę: „Nurašyti bus galima viską“. A. Nevzorovas prognozavo, kad karas prasidės nuo „pasiklydusių rusų tankų ir juos subombardavusių pačių rusų aviacijos, kaip tai dažnai pasitaikydavo karų Čečėnijoje metu“. Vėliau – išpuolis prieš rusų civilius ir rusų admirolų panika, kuomet jie pamatys, kad ginkluotųjų pajėgų laivyno laivų korpusus nuo subyrėjimo sulaiko tik dažų sluoksnis.
A. Nevzorovas visiškai tiksliai nuspėjo, kad „tradiciškai Rusijai pirmieji į fronto liniją iškeliaus šauktiniai, turintys patirties tik šaudyti iš šluotų, kastuvų ir bėgioti alaus savo vadovybei“.
„Šių viščiukų kamufliaže iš nevilties įsiutę, patyrę ir neįtikėtinai motyvuoti Jarošo batalionai išsmaugs kokius 5 tūkst. per pirmą savaitę, o Rusiją užlies cinko karstų lietus“, – aiškino analitikas. Istorinės teisybės labui, 8-ąją karo Ukrainoje dieną ukrainiečiai skelbė, kad Rusija neteko apie 9 tūkst. karių.
„Nė vienas Rusijos karys ar karininkas neturės nė menkiausio supratimo, kokį velnią jis čia veikia ir už kokias jachtas ar dvarus kariauja“, – tiksliai nuspėjo A. Nevzorovas, nes absoliuti dauguma suimtų rusų karių aiškino, kad vyko „į mokymus“ ir net nežinojo, kad dalyvauja kariniuose veiksmuose.
„Rusija įsigudrina visur surasti tik gėdą. Suranda, praryja, kažkokiu būdu suvirškina, ir kelerius metus skleidžia siaubingą smarvę žiniasklaidoje. Šį kartą ji gėdą susirinks iškart nevirškinamomis dozėmis“, – dar pernai numatė įvykių eigą A. Nevzorovas.
Rusijos politikos ekspertas paaiškino, kad karo metu situacija keičiasi žaibiškai, o kai kurie generolai gali sugalvoti „gelbėti rusakalbius nuo engimo eidami ir į kitą pusę nuo Kijevo – į Maskvą“. „Nėra skirtumo, į kurią pusę eiti. Tačiau eiti į Kijevo pusę reiškia Jarošo būrius, Ukrainos kariuomenę, minas, snaiperius, pasalas, gėda ir mirtį, o štai į Maskvą kelias nuo šių trikdžių yra visiškai laisvas. Galutinis efektas juk iš esmės tas pats“, – aiškino jis.
Vėlesnį scenarijų A. Nevzorovas piešia taip: „Rusijos gvardija“ stoja į NATO, o V. Putinas nevilty skambina J. Bidenui, prašydamas atsiųsti savo karius, kad šie išgelbėtų jį nuo įsiutusių rusų generolų.
