Tyrimo duomenimis, A. Gagijevas „nusikalstamą bendruomenę“ įkūrė 2004-aisiais. Jos nariai save vadino „šeima“, o vienas kitą – „broliais“. Patį A. Gagijevą Osetijoje vadino „Didžiuoju Broliu“. „Šeimos“ nariai manė, kad užsiima gerais darbais, „žudo niekšus, kurie trukdo gyventi paprastiems žmonėms“. Pavyzdžiui, jie nužudė nusikalstamos grupuotės, kuri grobdavo žmones, narius. Šios grupuotės lyderiu buvo buvusio Šiaurės Osetijos vidaus reikalų ministro pavaduotojo brolis.
Nuo „brolių“ rankų žuvo ir Šiaurės Osetijos valdininkai, jų aukomis tapdavo ir visiškai atsitiktiniai žmonės, buvo ir tokių, kuriuos žudė dėl finansinių nesutarimų.
„Šeimą“ sudarė daug teisėsaugos tarnybų atstovų, įskaitant ir spec. padalinių, policijos ar slaptų VRM dalinių karininkus. A. Gagijevas ir jo „Šeimos“ nariai buvo susiję su aukščiausias pareigas užimančiais valdininkais ar jų giminaičiais: su Rusijos pramonės ministro seserimi, vienu iš pagrindinių Tyrimų komiteto vadų, su buvusiu Leningrado srities prokuroru, su visa aukščiausia Šiaurės Osetijos vadovybe, su Rusijos prezidento administracija.
„Newsru“ teigiama, kad net „Šeimos“ finansavimas buvo užtikrinamas iš valstybinės „Finansų lizinginės kompanijos“, kuri užsiima Rusijos civilinės lėktuvų gamybos projektais ir gaudavo milijardus iš federalinio biudžeto. Per šią bendrovę A. Gagijevas, kaip jis pareiškė austrų teisme, kiekvieną mėnesį mokėjo 1,2 mln. eurų Tyrimų komiteto pirmininkui Aleksandrui Bastrykinui.
Tačiau, kažkuriuo metu pinigų srautas sustojo ir adresato nebepasiekė, FLK prasidėjo vadovybės nesutarimai, dėl ko iš biudžeto skiriamos lėšos tiesiog „išgaravo“. Nusikaltėlio teigimu, būtent todėl ir prasidėjo baudžiamasis jo persekiojimas, o jis, savo ruožtu, Austrijos teismui papasakojo nusikalstamos schemos detales.
Siejamas su Tambovo grupuote, kuri turėjo ryšių ir V. Putino administracijoje
Baudžiamojoje byloje taip pat yra A. Gagijevo prisipažinimas, kad jis praėjusio šimtmečio pabaigoje prisiėmė kaltę dėl ekonominių nusikaltimų, kuriuos įvykdė vienas iš dabartinių Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos darbuotojų. Atlikęs šią bausmę A. Gagijevas sulaukė galimybės „susipažinti su aukštas pareigas užimančiais valdžios atstovais“.
Maža to, A. Gagijevas palaikė santykius su Tambovo organizuoto nusikalstamumo grupuotės nariais, kurie, pasak „Novaja Gazeta“, „daugelį metų buvo Vladimiro Putino aplinkos žmonių partneriais“.
Pastaruosius trejus metus A. Gagijevas ir jo advokatai bandė įrodyti austrų teismui, kad jo baudžiamasis persekiojimas yra politiškai motyvuotas, kad jo medžioklę pradėjo tie patys korumpuoti valdininkai ir jėgos struktūrų atstovai, kuriems jis daugelį metų mokėjo milijoninius kyšius. Tačiau austrų teismas į tai neatkreipė dėmesio, ir 2018-ųjų birželio 20-ąją A. Gagijevas buvo atiduotas Rusijai.
„Pakeitė požiūrį į šiuolaikinę Rusijos istoriją“
Pasak „Novaja Gazeta“ žurnalisto, kuris susitiko pokalbiui su žudiku Austrijoje dar 2016-ųjų pabaigoje, po to jis jau „kitaip žiūrėjo į naujausiąją mūsų šalies istoriją, ypač tai, kaip yra manoma, kas tą istoriją kuria“.
A. Gagijevo istorija pasakoja apie didelį šios šalies istorijos etapą, ir, suvokiant jos veikimo principus, darosi aiškūs motyvai ir charakteris tų, kurie yra Rusijos valdžioje paskutinius 20 metų. Ši istorija ne apie vieną grupuotę, o apie santvarką, kuri susidarė Rusijoje XXI a. pradžioje, rašoma leidinyje.
Valdžios bandymas atsikratyti A. Gagijevo šleifo atrodo komiškai. Tas, kurį vadina „Rusijos samdomu žudiku Nr. 1“, neretai padėjo valdžiai, kuomet jo paprašydavo, kariavo šios valstybės valdžios organizuojamuose karuose. Jau nekalbant apie tai, kad daugelį metų aukščiausias pareigas šalyje užimantys valdininkai patys nesibodėdavo kreiptis pagalbos į „Didįjį Brolį“.
„Novaja Gazeta“ savo atliktame tyrime taip pat atskleidžia kai kurių asmenų, siejamų su šia nusikalstama grupuote, pavardes. Kitų kol kas įvardintos tik pareigos. Tai parlamentarai, prokurorai, VRM slapto padalinio vadas, Tyrimų komiteto vadovai, Rusijos prezidento patarėjas teisės klausimais, ministerijose aukštas pareigas užėmę asmenys.
Straipsnyje minimas Tyrimų komiteto pirmininkas Aleksandras Bastrykinas nuo 2017-ųjų yra įtrauktas į Magnickio sąrašą, jis iki šiol eina savo itin aukštas pareigas teisėsaugoje. 2015-aisiais „pasižymėjo“ tuo, kad žiniasklaidai paskelbė apie buvusio Ukrainos premjero Arsenijaus Jaceniuko dalyvavimą 1994-1995 Pirmajame Čečėnijos kare.
Žmonių, siejamų su nusikalstama grupuote yra tiek daug, kad leidinyje išsakoma rimta abejonė ir dėl paties A. Gagijevo likimo. Manoma, kad „samdomo žudiko Nr. 1“ laukia tokia pati liūdna lemtis, kaip ir tų, kurių gyvybes jis pats atiminėjo.
